Nacionalinėje bibliotekoje – M. K. Sarbievijaus Baroko bestseleris

Vilnius

Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr.

EtapliusŠaltinis: Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

351178

Lygiai keturi šimtmečiai prabėgo nuo tada, kai 1625 m. Kelne, Vokietijoje, pirmą kartą buvo išleista Sarbievijų Europoje išgarsinusi poezijos rinktinė „Trys lyrikos knygos“. Senosios literatūros tyrinėtojai teigia, kad temos, kuriomis rašė poetas, aktualios iki šiol.

2025-uosius metus Lietuvos Respublikos Seimui paskelbus Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros metais Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka lankytojams parengė reginių ciklą: penkias vieno eksponato parodas ir du renginius.

Vieno eksponato parodų objektai – XVII–XVIII a. pirmoje pusėje Lietuvoje spausdintos ar rašytos knygos – atskleis, ką skaitė, kaip gyveno, kuo tikėjo paprastas Baroko Lietuvos žmogus. Būtent Sarbievijui ir jo poezijos rinkiniui skirta pirmoji vieno eksponato paroda, kurią galima aplankyti nuo kovo 24 iki gegužės 18 d. Nacionalinės bibliotekos III a. atrijuje, prie vitražo. Jėzuitas poetas, literatūros teoretikas, pamokslininkas Motiejus Kazimieras Sarbievijus (1595–1640) XVII a. visoje Europoje garsėjo kaip vienas žymiausių lotyniškai rašiusių poetų.

Senosios literatūros tyrėja humanitarinių mokslų daktarė Ona Dilytė Čiurinskienė pažymi, kad Sarbievijaus poezijoje galima rasti universalių dalykų, kurie ir dabar jaudina ir yra svarbūs.

„Daugybė jo meditacinių, reflektyvių, filosofinių eilėraščių, kuriuose jis, sujungdamas antikos ir stoikų mąstymo tradicijas, jėzuitų pradininko Ignaco Lojolos ir šv. Augustino mokymus, svarsto apie tai, kas svarbu ir kas nesvarbu gyvenime. Apie laikinumą ir amžinybę, ir kokį branduolį, „vidinę tvirtovę“ turi susikurti žmogus, kad jo nepaveiktų nei laikas, nei intrigos, nei mirtis“, – viešai yra sakiusi viena žymiausių Sarbievijaus kūrybos tyrėjų.

„Tas laimingas, kuris trumpo akimirksnio
Nebrangina per daug, kas jau nusimetė
Laiko jungą, kuris žvelgia sujaudintas
Į padanges šviesias, mato žvaigždžių ugnis,
Lyg gimtųjų namų žiburius languose.“

Motiejus Kazimieras Sarbievijus (vertė E. Ulčinaitė).

Parodoje eksponuojama išskirtinė Sarbievijaus poezijos rinkinio laida, atnešusi jam europinę šlovę.

„Tai Antverpene 1632 m. Plantino-Moretų spaustuvėje – tuo metu vienoje garsiausių Europos spaustuvių leistas poezijos rinkinys „Lyricorum libri IV“ („Keturios lyrikos knygos“). Knygos antraštinį lapą puošia garsaus flamandų dailininko, Plantino-Moretų spaustuvės bičiulio Peterio Paulo Rubenso (1577–1640), kurta iliustracija, išraižyta Antverpeno raižytojo Cornelio Galle (1576–1650).

Sarbievijaus poezija darė poveikį ir vėlesniais amžiais. Nuo poeto mirties iki XVIII a. pabaigos lyrikos rinkinių leidimai kartoti daugiau negu 50 kartų, poezija buvo verčiama į anglų, vokiečių, prancūzų, italų, čekų, lenkų, lietuvių kalbas, taip pat imituojama daugelio XVII–XVIII a. poetų,“ – pasakoja Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus vadovė dr. Viktorija Vaitkevičiūtė-Verbickienė.

Gegužės mėnesį Baroko epochos gerbėjus Nacionalinė biblioteka kvies ir į du renginius. Tai – poezijos skaitymų renginys „Vilniaus Barokas poezijoje“ (gegužės 21 d.), skirtas dviejų skirtingų kartų poetų poetiniam dialogui apie Vilniaus Baroką: itin artimai su Vilniumi susiję poetai Aidas Marčėnas ir Tomas Venclova paskaitys savo eilėraščių Vilniaus Baroko tema, juos pakomentuos ir pristatys savo požiūrį į Vilniaus Baroką. Diskusija „Barokas vakar ir šiandien“ (gegužės 27 d.) bus skirta apibrėžti Baroko „kodui“ ir jo pėdsakams šiandienėje Lietuvos kultūroje: skirtingų meno sričių tyrinėtojai diskutuos apie Baroko aktualumą.

Visu šiuo renginių ir parodų ciklu Nacionalinė biblioteka atveria savo lankytojams tik nedidelę dalį fonduose saugomo didingo Baroko epochos dokumentinio paveldo. Šie fondai lankytojams prieinami nuolatos.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt