N. Mačiulis: valstybė neturėtų kompensuoti tokio suvartojamo energijos kiekio, kokio norėtų vartotojai

N. Mačiulis: valstybė neturėtų kompensuoti tokio suvartojamo energijos kiekio, kokio norėtų vartotojai
Lietuva
BNS/Fotobankas nuotr.
Lukas Juozapaitis Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  ELTA

Ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad valstybė turėtų visiems vartotojams užtikrinti žemesnę dujų ir elektros kainą nei rinkoje, o išteklių tam turi. Tačiau, kartu jis pabrėžia, jog nederėtų kompensuoti viso suvartojamos elektros kiekio – būtina numatyti tam tikrą ribą.

„Vyriausybė gali ir turėtų pasiūlyti visiems vartotojams dujų ir elektros už žemą, žemesnę nei rinkos kainą. Bet ne tiek daug, kiek vartotojai norėtų, o tik, pavyzdžiui, 75 proc. praėjusiais metais suvartoto kiekio“, – savo „Facebook“ paskyroje rašo „Swebank“ vyriausiasis ekonomistas.
 
„Jei per sunku apskaityti, tai, pavyzdžiui, kiekvienam namų ūkiui po 150kWh per mėnesį už tą pasaldintą kainą, o energijos kiekis suvartotas virš šios kartelės – jau už rinkos kainą“, – toliau dėsto jis.
 
N. Mačiulis įsitikinęs, kad kompensuojamoji energijos kainų dalis turi būti mažesnė už įprastą energijos vartojimą, „kad liktų paskatos nešvaistyti, vartoti atsakingiau, efektyviau“. Anot ekonomisto, aukštų energijos kainų problema šildymo sezono metu yra išsprendžiama, o kur kas svarbiau bus užsitikrinti, kad energijos nepritrūktų.
 
„Didesnė problema bus turimos energijos kiekis. Visos ES šalys turi rasti būdų vartoti mažiau elektros ir dujų. Daugelis jau priėmė sprendimus – neapšviestos gatvės naktimis, vėsesnės viešųjų pastatų patalpos, mažiau pašildomi baseinai, kompensacijos daug dujų vartojančioms įmonėms, kad jos kuriam laikui susivyniotų meškeres“, – rašo N. Mačiulis.
 
„Daugelis sveikai mąstančių ir moralinio kompaso nepametę europiečių supranta, kad šios kremliaus sukeltos krizės sprendimas reikalauja kuriam laikui paaukoti dalį asmeninio komforto. Pykstančius ir streikuojančius dėl šio asmeninio komforto praradimo su šypsena ir taure sovietskoje stebi žinote kas“, – svarsto ekonomistas.
 
Panašų pasiūlymą dar rugpjūtį yra pasiūliusi Prezidentūra – tuomet Gitano Nausėdos komanda ragino didinti dabar taikomą 9 ct/kWh kompensaciją už elektrą bei taikyti suvartojimo ribą, iki kurios būtų taikoma maksimali kompensacija – 150 kWh/mėn. G. Nausėda taip pat sako, kad būtina užtikrinti, jog vartotojams energijos kaina būtų užfiksuota ties 24 ct/kWh, o kompensacijos už energiją būtų skiriamos visiems gyventojams.
 
Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė ne kartą pabrėžė, jog siekiui amortizuoti energetinių išteklių kainų brangimo padarinius veikiausiai reikės skirti maždaug 1 mlrd. eurų biudžeto lėšų. Tačiau, prieš pirmadienį vykusį susitikimą su šalies prezidentu Gitanu Nausėda, ministrė pirmininkė kol kas sakė negalinti patiksinti, kokių konkrečių priemonių ketinama imtis.
 
Anot Vyriausybės vadovės, konkrečių detalių kol kas viešai atskleisti nėra įmanoma, kadangi dėl neapibrėžtumo rinkoje ir kainų šuolių, sumos, kurių reikės iš biudžeto, taip pat gali smarkiai pasikeisti.
 
Reaguodama į augančias elektros kainas Vyriausybė jau pranešė ketinanti kompensacijas vartotojams skirti ir kitąmet.