N. Mačiulis: reikia apibrėžtos imigracijos politikos, kurios dar neturime

elta mačiulis
Lietuva
ELTA nuotr.
Ignas Dobrovolskas Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  ELTA

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tvirtina, kad Lietuvoje yra reikalinga aiški imigracijos politika, kuomet būtų apsibrėžta kokius darbuotojus norime priimti ir kaip jie galėtų būti integruojami. Pasak jo, kol kas dėl imigrantų skaičiaus šalyje problemų neturime, tačiau reikia galvoti apie tai, kaip žmones integruoti Lietuvoje.

„Kol kas šioje vietoje neapsileidome, bet dabar reikia labai aiškios imigracijos politikos, ar priimame tik iš Centrinės Azijos, ar darome kažkokias kvotas. Mes turbūt turime norėti įvairesnių kompetencijų ir tautybių, kurie galėtų čia sėkmingiau integruotis ir ieškoti galimybių integruotis, o ne užsidaryti rusakalbių bendruomenėse“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė N. Mačiulis.

„Kitų valstybių klaidos yra žinomos ir reikia aiškiai apibrėžtos imigracijos politikos, kurios mes dar neturime, kaip bebūtų keista“, – aiškino jis.

N. Mačiulis akcentavo, kad reikia rasti balansą ir netaikyti nei „atvirų durų“ politikos, nei užsidaryti nuo imigrantų Lietuvoje. Jo teigimu, reikia atsižvelgti ir į potencialių darbuotojų kvalifikaciją bei svarstyti, kokia kryptimi šalis turi eiti migracijos politikos klausimais.

„Reikia rasti protingą balansą, nes abu kraštutinumai yra blogi. Vienas kraštutinumas visiškai atidaryti duris ir sakyti, kad visi, kas tik nori ateikite čia, gyvenkite ir dirbkite, kitas kraštutinumas visiškai užsidaryti. Taip, kelis metus turėjome darbuotojų trūkumą, ta problema beveik visai išspręsta, labai maža dalis įmonių sako, kad trūksta darbuotojų, lyginant su pastarųjų penkerių metų vidurkiu“, – sakė ekonomistas.

„Dažniausiai trūksta labai aukštos kvalifikacijos, išsilavinusių darbuotojų, kurie labai retai imigruoja. Čia galime džiaugtis imigracija, bet kai pasižiūrime kaip jie integruojasi, tai jie dirba pavėžėjais, transporto sektoriuje, maisto išvežiotojais (...). Gerai, jie užpildė darbo vietas, dirba, atlieka paslaugas, kurių mums reikia ir negali atlikti Lietuvoje esantys gyventojai, moka mokesčius, bet yra tam tikros ribos“, – tikino jis.

Galiausiai „Swedbank“ vyr. ekonomistas pabrėžė, kad reikia pasirūpinti tuo, jog šalyje nesusidarytų uždaros bendruomenės, kurios gautų tik propagandinę informaciją rusų kalbą bei atsižvelgti į jų ilgalaikį integravimą visuomenėje.

„Jeigu visiškai nesirūpiname kaip tie asmenys integruojasi, ar susidaro kažkokios uždaros bendruomenės, kurios neturi jokio prieinamumo prie informacijos ne rusų kalba ir gauna tik propaganda rusų kalba, jų ilgalaikis integravimas į visuomenę yra sunkiai įsivaizduojamas tokiu atveju“, – dėstė N. Mačiulis.

„Švedija pavyzdys, kur daug įvairių imigrantų prisileido, jie apsigyveno mažose bendruomenėse ir nesimoko švedų kalbos, nedarbo lygis tarp jų penkis kartus didesnis negu tarp Švedijoje gimusių gyventojų. Tai mūsų tikslas turbūt nėra turėti daug gyventojų, kurie negali nei dirbti, nei integruotis“, – tvirtino jis.

Kaip skelbia Vidaus reikalų ministerija (VRM), Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius šiemet pirmą kartą šalies istorijoje perkopė 200 tūkst. ribą. Pernai tai buvo daugiausia Ukrainos karo pabėgėliai ir režimo persekiojami Baltarusijos piliečiai. Skaičiuojama, kad iš viso šalyje gyvena 86 tūkst. ukrainiečių, 62 tūkst. baltarusių.

Ministerijos duomenimis, pernai į Lietuvą dirbti atvyko 50 tūkst. užsieniečių, kurių pagrindinės kilmės šalys – Baltarusija, Uzbekistanas, Ukraina, Kirgizija, taip pat auga užsieniečių, atvykstančių iš Tadžikistano, Kazachstano ir Azerbaidžano skaičiai.

Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, sparčiai augant teisėtai dirbti atvykstančių užsieniečių srautui, darosi vis sunkiau užtikrinti kontrolę ir integracijos procesus. Savo ruožtu Valstybės saugumo departamentas (VSD) atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu išryškėjo neraminanti tendencija – imigrantai gali būti išnaudojami priešiškų šalių žvalgybos tarnybų veikimui.

Šiemet priimta 16 tūkst. sprendimų dėl grėsmių nacionaliniam saugumui uždrausti į Lietuvą atvykti užsienio piliečiams. Dėl tos pačios priežasties 411 Baltarusijos piliečių šiemet buvo panaikinti laikini leidimai gyventi, o 562 baltarusiams juos atsisakyta išduoti. VSAT dėl keliamos grėsmės valstybės saugumui šiemet neįleido 527 Rusijos piliečių ir 603 Baltarusijos piliečių. Pasak A. Bilotaitės, tai rodo, kad anksčiau priimtos ribojamosios priemonės veikia.