PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Nuomonė2020 m. Sausio 23 d. 14:02

Muzikinių šou tikrovė Lietuvoje: nuo žvaigždės iki klouno

Vilnius

BROTE studio

Mindaugas JonušasŠaltinis: Etaplius.lt


114857

Talentas tampa prieinamas visuomenei tik tada, kai jį pastebi, paskatina, padrąsina, paremia. Dovanoti jam galimybę įžengti į sceną, nelikti kažkur šešėlyje – tai prasmingos iniciatyvos. Lietuvos televizijos imasi šios misijos, ir žiūrovai, vakarodami namie, gali stebėti muzikinius projektus.

Kai renginys yra skirtas talentų paieškai ir ugdymui, jis atveria kelią į sceną nemažam saviraiškos trokštančių žmonių srautui. Jiems organizuojami mokymai, jie rengiami pasirodymui scenoje. Tai leidžia atpažinti diletantą scenos entuziastą. Ir jų pačių labui įspėti tuos, kurie scenai nepasirengę ar niekada nebus pasirengę.

Tačiau viltys dosniai dalijamos į kairę ir į dešinę, o renginio dalyviai ir žiūrovai viliojami domėtis projektu, kuris tuoj tuoj pelenę pavers princese. Galbūt TV kanalai siekia populiarumo, organizuodami renginius, kuriančius iliuziją, kad čia gali užgimti ryškiausia ir unikaliausia scenos žvaigždė. Su didžiausiomis viltimis į tuos renginius skuba šiek tiek su draugais pamuzikavę jauni žmonės, trokštantys išsiskirti iš minios, kažkuo kompensuoti negalią, viešai pareikšti apie savo vaivorykštinę orientaciją. Anot pačių atlikėjų, kažkas tiesiog nori pasirodyti per televiziją kaimynams.

Liūdniausias vaizdas ir didžiausia nepagarba žiūrovams, kurie pasirinko žiūrėti muzikinį projektą, į eterį leisti tuos, kurie neturi supratimo nei apie muziką, nei apie tai, kur ir ko atėję. Daugelis net nesuvokia, kokios įtakos toks viešas pasirodymas gali turėti tolesniam jų gyvenimui…

O tokių TV ekranuose nestinga: vieni, susipažinę internete, ekspromtu sukuria savitą duetą, kiti padrąsinti populiarumo tarp mokslo draugų ir turintys talento kibirkštėlę pasirodo per anksti, per mažai pasiruošę ir gauna ledinį kompresą, kuris gali užgesinti entuziazmą lavinti tai, kuo apdovanojo gamta.

Kyla klausimas, ar ne laikas muzikinių projektų prodiuseriams pagalvoti ir apie žiūrovus, ir apie pačius kandidatus į žvaigždes ir atrinkti verčiausius eterio žmones. Taip pat reikėtų pagalvoti, kaip po pasirodymo laidoje seksis tiems, kurie nuo scenos nulipa išjuokti ir pasmerkti ilgoms patyčioms. Juk jiems reikės gyventi mūsų nelabai tolerantiškoje visuomenėje.

Deja, bet mūsų visuomenė iš patyčių ir pajuokos batų išlips dar ne taip greitai, kaip norėtųsi. Todėl projektų rengėjams reikėtų pasvarstyti, kas jiems svarbiau – augantys reitingai ar žmogaus galimybė oriai ir saugiai gyventi pasaulyje, kuris po nesėkmingų pasirodymų gali tapti ne toks mielas.

Žmogaus, pervertinusio savo galimybes, nereikėtų išleisti į sceną tik tam, kad pagyvintų renginį ir ne savo noru palinksmintų publiką. Prastas atlikėjo pasirodymas – ne tik jo bėda, bet ir tokių realybės šou rengėjų klaidos.