Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Šakių „Žiburio“ gimnazijos muziejaus vadovė Žaneta Pratusevičienė susirinkusiems pristatė atnaujintą mokyklos istorijos ekspozicijos antrąją dalį – nuo 1949 m. iki šių dienų. Dariaus Pavalkio nuotr.
Gintarė MartinaitienėŠaltinis: Etaplius.lt
Šakių „Žiburio“ gimnazijos muziejuje sujudimas. Čia duris atvėrė atnaujinta (nuo 1949 metų iki šių dienų) mokyklos istorijos ekspozicija. Nepaisant per šį laikotarpį įvykusios didelės pavadinimų ir pastatų kaitos – tai yra ta pati mokykla, kuri šiemet skaičiuoja šimtą metų.
gimnazija2.jpg
Pirmoje Šakių „Žiburio“ gimnazijos muziejaus ekspozicijos dalyje galima susipažinti su gimnazijos istorija nuo 1918 iki 1949 metų. Šiandien atidaryta atnaujinta antroji dalis – nuo to laikotarpio, kai buvo panaikintos gimnazijos ir mokykla vadinosi kitaip (Zigmo Angariečio vidurine mokykla, Šakių vidurine mokykla, „Žiburio“ vidurine mokykla, „Aukuro“ pagrindine mokykla) iki šių dienų.
Pasak Šakių „Žiburio“ gimnazijos bibliotekos vedėjos ir muziejaus vadovės Žanetos Pratusevičienės, daugelis į atnaujintos ekspozicijos atidarymą susirinkusių žmonių yra buvę šios mokyklos mokiniai, tad ir į eksponatus jie žiūri kitaip nei tie, kurie čia nesimokė, kitaip nei ji pati.
„Aš paėmusi nuotrauką ir matau tik nuotrauką. Taip, atpažįstu joje įamžintus žmones, bet jums ta nuotrauka virsta tikrų tikriausiu kino filmu. Jūs prie tų žmonių priskiriate įvykius, emocijas, prisiminimus. Tad nuotrauka jums pasako žymiai daugiau nei man“, – prisipažino Ž. Pratusevičienė, kuriai buvo svarbu išsiaiškinti, kuo kvėpavo, kuo gyveno kiekviena mokinių karta ir pati mokykla.
Džiugu, kad atrinkti tai, kas buvo svarbiausia, muziejaus vadovei padėjo visa gimnazijos bendruomenė. Daugiausiai prie šio darbo prisidėjo mokytojai Darius Jakavičius, Algimantas Vorevičius, Nijolė Vaičiulienė, Asta Urbaitienė, iš didelio mokyklos istorijos lobyno atrinkę visa, kas buvo svarbiausia. Jų dėka antroji ekspozicijos dalis tapo tikra prisiminimų saugojimo vieta. Kai reikėjo sudėlioti akcentus dabartinės gimnazijos įvykiuose, be abejo, tikru žinių lobynu tapo gimnazijos direktorė Jūratė Mozūraitienė ir jos pavaduotojos Odeta Vasiliauskaitė bei Margarita Liukaitienė. Prie naujos ekspozicijos gimimo prisilietė ir bibliotekos darbuotoja Birutė Šalkauskienė, ir mokytoja Rasa Bublaitienė. Žinoma, jau kūnu tapusius ir į stendus sudėtus prisiminimus reikėjo sumontuoti – čia gelbėjo gimnazijos darbuotojai Gintas Malskis ir Vincas Piečiukaitis.
Įkurti modernų ir naujovišką muziejų gimnazijai padėjo kompiuterinių technologijų asai – UAB „Graphic Node“ darbuotojai, o ypač nei savo jėgų, nei laiko nepagailėjęs Audrius Bernotas. J. Mozūraitienė perdavė linkėjus visai firmai, tikėdamasi, kad šis jų darbas – ne paskutinis.
Ž. Pratusevičienė kvietė naudotis atnaujinta gimnazijos muziejaus ekspozicija – vesti čia ekskursijas, klasės valandėles, rengti renginius. Didžiausiu traukos objektu pirmojoje muziejaus salėje tapo senasis mokyklinis suolas, pro kurį, pasak gimnazijos direktorės, niekas nepraeina. Tikimasi, kad ne ką mažiau muziejaus lankytojus sudomins ir uniformos, kurios buvo privalomos sovietiniais metais.
Su atnaujinta ekspozicija muziejaus vadovę sveikino rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Elvydas Pauliukėnas, linkėdamas, jog muziejus taptų traukos centru. Gražių žodžių negailėjo Šakių kultūros centro direktorius Raimondas Januševičius, įsitikinęs, kad naujoji ekspozicija bus įdomi mūsų kraštiečiams, birželio 22–24 d. atvyksiantiems į pasaulio zanavykų susibūrimą. Jis atviravo, kad ekspozicijoje rado daug savo paties atsiminimų. Zanavykų muziejaus vadovė Rima Vasaitienė prasitarė žinanti, ką reiškia žiūrėti į nuotrauką, kuri tau nieko nesako ir gerai pažįstamas jausmas, kai siūlas po siūlo išnarplioji ir atrandi tikrąją daikto istoriją. R.Vasaitienė muziejaus ekspoziciją papildė nauju eksponatu – Zanavykų muziejaus išleista knyga „Zanavykų krašto metaliniai kryžiai“, kuri, pasak jos, po 50 metų bus didelė vertybė.
Šakių rajono laikraštis „Draugas“