Muziejaus naktyje – Vytauto Landsbergio viešnagė

Kaunas

Įvažiavimas į kiemą tarp BIrutės 3 ir 5 namų užtvertas grandine.

Virginija ŠimkūnienėŠaltinis: Etaplius.lt

85533

Minint Tarptautinę muziejininkų dieną Brazauskų namo – muziejaus kiemelyje įvyko susitikimas su profesoriumi Vytautu Landsbergiu. Apie pokalbį su svečiu, jo prisiminimus apie Kaišiadoris, kardinolą V. Sladkevičių ir Algirdą Brazauską, laiką, dirbant kartu su juo.

imagelez11z.png

imagemms91z.png

imageiax71z.png

Vytautas Landsbergis ir Algirdas Brazauskas. Jie abu jau įsirašė ir paliko žymius pėdsakus Lietuvos istorijoje. Šios dvi asmenybės – bendraamžiai. Abu gimę 1932 metais, rudenį, Vienas spalio, kitas rugsėjo mėnesį. Abu baigę aukštuosius mokslus.

Vienas – muzikas, kitas – inžinierius. Likimas juos suvedė politikoje. Susitikdavo Sąjūdžio mitinguose, Aukščiausiosios tarybos posėdžių salėje, eidavo pasivaikščioti, tardavosi, diskutuodavo. „Mes nebuvome priešais, nors daugelis norėjo, kad mes mojuotume kalavijais“, - sakė profesorius V. Landsbergis, atvykęs į susitikimą su kaišiadoriečiais. Į susitikimą V. Landsbergį pakvietė Kaišiadorių muziejus, o jis vyko Brazauskų name – muziejuje, tiksliau jo kiemelyje.

Renginio vedėju tapęs Kaišiadorių muziejaus direktorius Olijardas Lukoševičius svečiui uždavė įvairiausius klausimus. V. Landsbergis prisiminė buvęs Kaišiadoryse kai rinko medžiagą apie lietuvišką muziką. Sąjūdžio laikais jis su J. Juzeliūnu važiavo į susitikimą su kardinolu V. Sladkevičiumi.

„Prisimenu, kardinolas mus pavadino apvaizdos vaikais, tai skambėjo kaip palaiminimas. Pokalbyje su kardinolu sąjūdiečiai išgirdo patarimą, laikytis A. Brazausko“, - prisiminė V. Landsbergis. Jis pažymėjo, kad visuomenės akyse jie buvo skirtingai vertinami. „A. Brazauskas buvo lyg arčiau liaudies, inžinierius, baigęs KPI. Aš buvau laikomas ponų vaiku, muzikantas. Daug prisiminimų esu sudėjęs savo knygoje „Lūžis prie Baltijos“.

Ji dabar naujai išleista, papildyta dokumentais, jų daug yra archyvuose, bet niekam labai jie nerūpi“,- sakė V. Landsbergis. Paprašytas prisiminti iš 1988 – 1992 metų įdomių momentų, V. Landsbergis sakė, kad jų buvo daug. Jo nuomone, įdomiausia buvo naktis į Kovo 11-ąją. Jis prisiminė, kad klausė A. Brazausko ir jo bendražygių, kaip jie ruošiasi balsuoti, kai bus paskelbtas Nepriklausomybės atstatymo aktas. Išgirdau atsakymą.

„Mes esame „prieš“, bet balsuosime „už“, - sakė svečias. Profesoriui giliai į atmintį įsirėžė ir A. Brazausko bendražygių kalbos apie valdžią. „Nors 1989 metais Sąjūdis laimėjo rinkimus, pasigirsdavo kalbų, kad jiems netinka valdžia, kad komunistai valdytų geriau“, - sakė V. Landsbergis.

Kuo skyrėsi požiūrai? „Mes, sąjūdiečiai, visko norėjome greitai. O jie, A. Brazausko pusė, vis vilkino, jiems atrodė, kad nereikia skubėti“, - pasak svečio, toks buvo pagrindinis skirtumas. Kadangi V. Landsbergiui vis prikišama, jog jis sugriovė kolūkius, tai šiame susitikime O. Lukoševičius pašmaikštavo, kad kai buvo ardomi kolūkiai, jis važinėjo po kolūkius, o V. Landsbergio čia nebuvo, tad kaltę už tai jis prisiimantis.

Renginyje dalyvavo A. Brazausko brolis Gerardas, jo sūnus su marčia. Į susitikimą atvyko ir Prezidento A. Brazausko dukra Laima Mertinienė. Buvo rajono vadovai – administracijos direktorius M. Nasevičius, vicemeras Darius Vilimas, kiti.

Kaišiadoriečiai uždavė profesoriui įvairių klausimų. Šmaikštumu garsėjantis svečias visiems turėjo atsakymus. Jei kada nors anksčiau galėjote suabejoti, ar V. Landsbergis norės aplankyti politinio varžovo vaikystę ir jaunystę menančius namus, tai dabar jos išsklaidytos.

„Mus gyvenimas ir aplinkybės pastatė į varžovų poziciją, bet varžovais mes niekada nebuvome“,- sakė profesorius. Jis paneigė anksčiau skleistus gandus apie neapykantą tarp jo ir A. Brazausko. „Buvo tokia laida, kai jau sunkiai sergantį A. Brazauską atvedė į TV studiją, kad šis pasakytų, jog aš planavau jam pakenkti, ar net nužudyti.

Gėda tokiems laidos kūrėjams, to niekada nebuvo“, - sakė V. Landsbergis. Apdovanotas atminimo suvenyrais V. Landsbergis pasiliko minutėlei, gėrė arbatą su A. Brazausko artimaisiais.

Virginija Šimkūnienė

Autorės ir R. Grigo nuotr.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt