Musninkų miestelį puoš šermukšniai

Širvintos

Andželika BagočiūnienėŠaltinis: Etaplius.lt

37015

Taip sutapo, kad šimtmečio miško sodinimo dieną talką organizavo Musninkų krašto bendruomenė „Spindulys“, vadovaujama pirmininko Alvydo Rolio. Talkos metu buvo sodinami švediški šermukšniai ir tujos. Mūsų protėviai tikėjo, kad šermukšniuose gyvena stiprių kalvių vėlės. Tautosakoje šermukšnis aprašomas kaip magiškas augalas, apsaugantis žmogų ir jo namus nuo raganų, velnių, aitvarų, laumių ir kitų piktųjų dvasių. Šermukšnio lazdų neva ypač bijo velnias.

Foto galerija:

Penkis švediškus šermukšnius bendruomenė „Spindulys“ pasodino prie kultūros centru Musninkų miestelyje tapusios varpinės ir Musninkų Švenčiausios Trejybės bažnyčios, kur praėjusiais metais buvo pastatytas ir atidengtas paminklas Vyties Kryžiaus kavalieriams ir oficialiai pripažintiems 1918–1920 metų savanoriams.

„Spindulio“ bendruomenės talką lydėjo dar vienas sutapimas – Musninkai tą dieną buvo įtraukti į Šešuolių bei Šešuolėlių parapijos kunigo Egidijaus Kazlausko „Suk rankeną Lietuvai“ projekto trasą. Pradėję savo kelionę Molėtuose bei užsukę į Giedraičius, „metalinių žirgų“ raiteliai suburzgėjo į Musninkų miestelį. Žygeivių komandoje dalyvavo ultramaratonus bėgantis ugniagesys gelbėtojas Aidas Ardzijauskas, kuris Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį paminėjo per 100 dienų nubėgęs 8 000 kilometrų, bei jo dvasinis vedlys Saulius Ališauskas.

Prie Nepriklausomybės akto signataro kunigo Alfonso Petrulio kapo maldą vedė Molėtų garbės pilietis, tremtinių sūnus, Molėtų dekanas Kęstutis Kazlauskas. Vėliau prie šio ir prie Vyties Kryžiaus kavalieriams bei savanoriams paminklo buvo garbingai ištiesta dvylikos metrų Lietuvos trispalvė bei sugiedotas Lietuvos himnas. Prie maldų bei vėliavos iškėlimo prisijungė Širvintų Šaulių X-oji kuopa ir jos vadas Leonas Vaicekauskas bei Lietuvos Šaulių Sąjunga išeivijos šaulys, Lietuvos atsargos karininkų sąjungos rėmėjas Severinas Dubininkas. Prie abiejų paminklų buvo uždegtos trispalvėmis juostelėmis papuoštos žvakutės.

Talkos metu musninkiečiai sodino ne tik šermukšnius. Už Alfonso Petrulio kapo vienoje eilėje išdygo net 23 tujos. „Spindulio“ bendruomenės narys Juozas Kalinauskas pasakojo, kad šermukšniais bandoma pridengti sovietinio palikimo ne itin tvarkingą pastatą, o tujų sodinimo tikslas – papuošti teritoriją, kurioje palaidoti net trys garbūs kunigai.

Bendruomenės pirmininkas Alvydas Rolis pasakojo, kad prie talkos ir miestelio gražinimo prisijungė ne tik bendruomenės nariai, bet ir miestelio gyventojai, ir čia gyvenančių žmonių giminaičiai.

Po talkos daugiau kaip trisdešimt darbininkų vaišinosi Vilmos Galvosienės ir Janinos Rolienės virtais cepelinais, arbata ir skanėstais.

„Liūdniausia, kad mažėja jaunimo. Vaikai išvažiuoja. Kažkokiais būdais reikėtų tai sustabdyti, sukurti darbo vietas…“ – apgailestaudamas kalbėjo Juozas Kalinauskas.

Lietuvių liaudies dainose šermukšnis dažniausiai siejamas su jaunais žmonėmis, mergelėmis, martelėmis bei bernužėliais, todėl belieka tikėtis, kad šie penki švediški šermukšniai, po dešimtmečio pasiekę trijų metrų aukštį, savo magija į miestęlį pritrauks jaunų šeimų ar sulaikys besiruošiančius išvykti į didmiesčius ar svečias šalis.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt