Multidisciplininė komanda: pažangi onkologinės ligos diagnozės ir gydymo taktika

Šiauliai

Multidisciplininės komandos nariai: chemoterapeutė Augenija Žlabienė (iš dešinės), chemoterapeutas, laikinai einantis klinikos vadovo pareigas, Leonidas Gatijatullinas, Konsultacijų poliklinikos vedėja Judita Filipauskienė, Radioterapijos skyriaus vedėjas Jonas Gečas, Chemoterapijos skyriaus vedėja Nijolė Šatkauskienė, radiologas Vladimiras Deviatjarovas – kiekvieno posėdžio metu aptaria iki dvidešimties ligų istorijų. Zitos KATKIENĖS nuotr.

Andrius TverijonasŠaltinis: Etaplius.lt

26727

Į Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos kliniką atvyksta pacientų su šeimos gydytojų siuntimu onkologo konsultacijai. Atlikę reikiamus tyrimus bei turėdami rezultatus, onkologai registruoja pacientą į multidisciplininės komandos (MDK) posėdį, kur, dalyvaujant patyrusiems specialistams: onkologams-radioterapeutams, chemoterapeutams, chirurgams bei kitų specialybių gydytojams, diagnozuojama liga ir skiriamas palankiausias gydymas. Onkologinės ligos atveju dažniausiai skiriamas kompleksinis gydymas: chirurginis, chemoterapija, spindulinė terapija.

Ligą ir gydymo taktiką sprendžia komanda

Medicinos statistika rodo, jog sergamumas onkologinėmis ligomis nemažėja. Respublikinės Šiaulių ligoninės Radioterapijos skyriaus vedėjas, radioterapeutas, Jonas Gečas sako, jog taip yra ir dėl to, kad sparčiai gerėja ligų diagnostika. Kai žmogus suskumba ieškoti medikų pagalbos, vos pajutęs pirmuosius ligos simptomus, liga nesunkiai įveikiama. Tačiau pasitaiko, kad liga diagnozuojama ne tik vėlyvesnės stadijos. Diagnozuojamos ir ligos metastazės, kai vėžys išplinta į kitus organus ir išsisėja organizme.

Kiekvieną kartą, diagnozavus ligą ar jai atsinaujinus, pacientas aptariamas multidisciplininės komandos posėdyje.

Posėdžio nariai: chemoterapeutas, laikinai einantis klinikos vadovo pareigas, Leonidas Gatijatullinas, Chemoterapijos skyriaus vedėja Nijolė Šatkauskienė, chemoterapeutė Augenija Žlabienė, Konsultacijų poliklinikos vedėja Judita Filipauskienė, Radioterapijos skyriaus vedėjas Jonas Gečas, radiologas Vladimiras Deviatjarovas, ne tik išklauso pacientą, aptaria tyrimų rezultatus, bet ir skiria palankiausią gydymą.

Kiekvienu atveju multidisciplininė komanda įvertina paciento duomenis: jo amžių, bendrą būklę, gretutines ligas. Aptariami visų atliktų tyrimų rezultatai, akcentuojamas ligos išplitimas, jam esant.

Onkologė-radioterapeutė Ramunė Visockienė pastebi, jog ypač svarbu, kad multidisciplininės komandos nariai skiria gydymą, remdamiesi šiuolaikinėmis standartizuoto onkologinio gydymo rekomendacijomis, o pacientas gali pats dalyvauti komandos darbe bei susipažinti su ligos istorija.

Tai, kad, diagnozuodamas ligą ir skirdamas gydymą, ne vienas gydytojas priima sprendimą, ypač svarbu kiekvienam žmogui, nes jam nebereikia ieškoti kito specialisto nuomonės: gali ne tik pats papasakoti apie savo būklę, savijautą, bet, sužinojęs gydytojų komandos sprendimą, gali klausti, aiškintis, tartis.

dsc00928.jpg

Komandinis sprendimas – kiekvienam individualiai

Kiekvieno onkologinio paciento gydymas yra individualizuotas, tad kiekvieno paciento gydymo taktiką nusprendžia MDK nariai.

– Kaip jaučiatės? – klausia medikai į komisiją atvykusio septyniasdešimtmečio paciento.

– Gerai... – liūdnai atsako ligos nualintas žmogus.

– Skausmų nėra?

– Kartais paskauda.

– Kaip valgote?

– Valgau po nedaug. Prieš septynis mėnesius pradėjo kristi svoris. Per kelis mėnesius – nuo gegužės iki liepos mėnesio numečiau 20 kilo-gramų. Nuo tada svoris stabilizavosi.

– Kraujo tyrimai rodo, jog jūsų hemoglobinas žemas, tad negalime skirti chemoterapijos. Tik stabilizavus kraujo rodiklius, galėsime skirti chemoterapiją. Jums – didelės stadijos skrandžio vėžys, – be užuolankų MD komandos gydytojas aptaria paciento būklę ir gydymo strategiją.

Į paciento kėdę sėda vis kitas žmogus. 44 metų pacientui nustatytos metastazės kepenyse. Jam skiriama chemoterapija ir biologinė terapija, prieš tai koregavus baltymų kiekį ir hemoglobiną.

48 metų pacientas buvo konsultuotas LOR specialisto, jam diagnozuoti balso klosčių pakitimai, pastebėti padidinti limfmazgiai. „Vėžys siekia antgerklį, diagnozei patvirtinti paimti du biopsijos gabalėliai“, – reziumuoja medikė. Kitai pacientei prieš penkiolika metų buvo atlikta operacija. Deja, liga pasikartojo – plonžarnės vėžys... Kitas pacientas buvo gydytas dėl skrandžio vėžio. Liga išsisėjo, jam diagnozuotos metastazės kepenyse.

MDK nariai į posėdį renkasi kartą per savaitę. Kiekvieną kartą aptariama apie 20 ligos istorijų. Medikai pastebi, jog dažniausiai pacientams skiria kompleksinį gydymą: ir operaciją, ir chemoterapiją, ir spindulinę terapiją.

Operuoja patyrę chirurgai

Multidisciplininė komanda skiria palankiausią gydymo būdą. Dažnam pacientui skiriamas operacinis gydymas, kuris gali būti taikomas po arba prieš chemoterapiją ar spindulinį gydymą. Neretai operacija tampa ir vieninteliu onkologinės ligos gydymo būdu.

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje atliekamos sudėtingos prostatos vėžio, ginekologinės, krūties vėžio, šlapimo pūslės, inkstų, žarnyno, odos vėžio ir daugelio kitų organų, pažeistų onkologinės ligos, operacijos. Kiekvienas chirurgas yra pasirengęs operuoti onkologinius ligonius, tačiau dažniausiai šių operacijų imasi konkrečioms operacijoms pasirengę chirurgai.

II chirurgijos skyriaus chirurgai, urologai, akušeriai-ginekologai stoja prie operacinio stalo, kai į operacinę atvežamas ir vėžiu sergantis pacientas.

Dažniausiai chirurginės vėžio operacijos yra planinės, tačiau tenka operuoti ir skubiai, kai pacientas atvežamas kraujuojantis ir jo būklė pavojinga gyvybei.

Operacijos apimtį sprendžia multidisciplininės komandos nariai – operuojantis chirurgas jau žino, kiek teks pašalinti onkologinės ligos pažeisto organo. Prieš keletą metų krūties vėžį bei melanomas operuojantys specialistai įsisavino modernų operacijos metodą, kai prieš operaciją pažymimas sarginis limfmazgis. Operacijos metu radus sarginį limfmazgį, jis pašalinamas ir siunčiamas tyrimui į laboratoriją. Tokiu atveju operacijos apimtis yra labai tiksli ir sveiki audiniai niekada nebus pašalinti.

Chemoterapija naikina vėžines ląsteles

Chemoterapijos skyriuje kasmet gydoma per 720 pacientų, kuriems taikoma chemoterapija. Onkologinėmis ligomis sergantiesiems teikiamos antrinio ir tretinio lygio stacionarinės ir dienos stacionaro chemoterapinio gydymo sveikatos priežiūros paslaugos. Šiame skyriuje taikomas neoadjuvantinis, adjuvantinis ir paliatyvus chemoterapinis gydymas.

Chemoterapijos skyriuje dirbantys penki chemoterapeutai kasdien skiria vaistus, naikinančius vėžines ląsteles ir bauginančius sergančiuosius šalutiniais reiškiniais.

Susirgusiesiems onkologine liga yra dvi pagrindinės priežastys, kai skiriama chemoterapija. Anot skyriaus vedėjos
N. Šatkauskienės, šiuo gydymu galima sunaikinti arba kontroliuoti navikus, lengvinti ligos simptomus. Kai lengvinamas skausmas, chemoterapija vadinama paliatyvia.

Antroji chemoterapijos skyrimo priežastis – išvengti vėžio atsinaujinimo po operacijos arba spindulių terapijos, kuri vadinama adjuvantine arba profilaktine.

Onkologas chemoterapeutas sukuria gydymo planą ir skiria cheminius vaistus, kuriuos bendrosios praktikos slaugytojos suleidžia į veną. Ligoninės pacientams nemokamai implantuojami porto kateteriai – pilnai implantuojami centrinės venos kateteriai, sujungti su rezervuaru (portu), esančiu po oda. Šis kateterio ir rezervuaro junginys suteikia ilgalaikę daugkartinę prieigą prie centrinės venos, kurios nebereikia punktuoti.

Prieš penkerius metus skyriaus specialistai pradėjo taikyti biologinę terapiją, skiriant cetuksimabą. Šia terapija gydomi galvos, kaklo bei storosios žarnos vėžiu sergantys pacientai. Pasak chemoterapeuto L. Gatijatullino, ši terapija padeda sumažinti naviką ir yra ypač efektyvi, kai navikas yra tokioje galvos vietoje, kurią operuoti sunku. Dažnai biologinė terapija taikoma kartu su chemoterapija.

Spinduliniam gydymui – moderniausia įranga

Radioterapijos skyriuje gydomi pacientai, sergantys prostatos, krūties, galvos kaklo, gimdos kaklelio, gimdos kūno, plaučių, galvos smegenų, žarnyno ir kitų lokalizacijų onkologinėmis ligomis. Jiems gydyti taikoma spindulinė terapija yra šiuolaikinis vėžio gydymo metodas, vienas iš kompleksinio vėžio gydymo būdų. Šiame skyriuje gydomais pacientais rūpinasi penki gydytojai onkologai-radioterapeutai, keturi medicinos fizikai, septynios radiologijos technologės, trys radiologijos pagalbinės darbuotojos.

Pasak Radioterapijos skyriaus vedėjo, gydytojo onkologo-radioterapeuto Jono Gečo, dažniausiai spindulinė terapija yra derinama su chemoterapija, hormonų terapija, biologine terapija, taip pat skiriama prieš ar po operacinio gydymo arba kaip savarankiškas gydymo metodas.

Pasak specialisto, dažnai ši terapija kaip atskiras gydymas pasirenkama, gydant prostatos vėžį. Tačiau vien tik spinduline terapija galima gydyti ir kitų lokalizacijų navikus, ypač, jei dėl svarbių priežasčių negalima taikyti kompleksinio gydymo. Net iki 60–70 proc. onkologinių ligonių gydymui gali būti taikoma spindulinė terapija – atskirai ar kompleksiškai su kitais vėžio gydymo metodais.

Gydymas linijiniu greitintuvu Respublikinėje Šiaulių ligoninėje buvo pradėtas 2008 metų pavasarį, kai buvo įsigytas kompanijos „Elekta“ aparatas „Elekta Synergy“. 2015 metais šis linijinis greitintuvas buvo atnaujintas ir pritaikytas gydyti pagal naujausius gydymo standartus.

2015 metų spalį buvo įsigytas antras ir šiuo metu vienas moderniausių šalyje linijinis greitintuvas „Elekta Infinity“. Modernūs įrenginiai ypatingi tuo, kad jais gali būti taikomi šiuolaikinės spindulinės terapijos metodai: 3D pritaikomoji spindulinė terapija, vaizdais valdoma spindulinė terapija (IGRT), moduliuoto intensyvumo spindulinė terapija (IMRT), volumetrinė moduliuota arkinė terapija (VMAT) bei spindulinė terapija, taikant kvėpavimo kontrolę (Breathing control). Taip pat šie linijiniai greitintuvai turi integruotus kompiuterinius tomografus, kurie leidžia kiekvienos procedūros metu patikslinti švitinamo tūrio padėtį ir pagal tai koreguoti švitinimo planą. Tai labai tikslūs lokalaus gydymo metodai, kurie leidžia tiksliai švitinti naviką, apsaugant šalia esančius sveikus audinius, todėl pacientai gydymo metu patiria mažiau pašalinių reiškinių. Tai ypač svarbu, užtikrinant geresnę pacientų gyvenimo kokybę gydymosi metu ir po jo.

Visas šias technikas galima taikyti įvairių lokalizacijų navikams gydyti. Taikant kvėpavimo kontrolės (Breathing control) metodą, pasiekiami geresni rezultatai, gydant piktybinius navikus, esančius taip vadinamuose „judančiuose“ organuose, kaip, pavyzdžiui, sergantiesiems plaučių, krūties vėžiu.

Reklama

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt