Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Facebook.com nuotr.
Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt
Motina, palikusi mirštančią dukrą namuose ir išėjusi lėbauti į barą, pripažino kalta dėl nepriežiūros.
45 metų Sharon Goldie tvirtino, kad jos dukra Robyn „norėjo dėmesio“, nepaisydama to, kad trylikametė kentė skausmus ir maldavo pagalbos, skelbia BBC. Kai mergaitės motina Sharon po pasilinksminimo bare grįžo į Wishaw miestą Šiaurės Lanarkshire, Robyn gulėjo ant sofos, mirusi nuo perforuotos skrandžio opos padarinių.
Teismas išsiaiškino, kad vaikas dėl motinos aplaidumo ir nepriežiūros kentė skrandžio skausmą visus metus, maža to, turėjo prašyti praeivių pinigų, kad galėtų nusipirkti maisto.
Mergaitė gyveno su motina, kol jai suėjo ketveri, o tada persikėlė pas močiutę, kur jai buvo užtikrintos geros gyvenimo sąlygos. Tačiau 2017-aisiais Robyn grįžo gyventi pas motiną. Socialiniai darbuotojai, stebėję šeimą, teigė, kad motinos ir dukters santykiai nebuvo itin geri, o mergaitė labai išgyveno dėl Sharon besaikio gėrimo.
Prokuroras Ashley Edwardsas teigė, kad moteris reguliariai lankėsi viename bare Viševe. „Ir Robyn dažnai buvo matoma tame bare. Ji ieškodavo girtos savo motinos ir prašydavo pinigų maistui nusipirkti“, - sakė prokuroras.
Nutikdavo ir taip, kad mergaitė per visą dieną gaudavo pavalgyti tik indelį jogurto. Vaikas buvo apibūdinamas kaip „plonas, purvinas ir nemandagus“. Robyn papasakojo draugams, kaip būdama neblaivi motina siūlė jai kanapių ir alkoholio, nuolat kartojo, kad ji dukters namuose nenori.
Kartą Robyn paskambino į degalų bendrovę ir skundėsi, kad namuose šalta, dvokia kačių šlapimu. Likus keliems mėnesiams iki jos mirties, Robyn buvo išberta nuo blusų įkandimų.
Savaitė prieš jos mirtį mergaitė skundėsi skaudančiu skrandžiu ir kojomis, jai buvo skirti skausmą malšinantys vaistai. Liepos 21 d. jos motina pasakojo „Melody“ baro darbuotojams, kad „užrakino“ dukrą namuose, jog ji negalėtų išeiti.
Kitą dieną Robyn skundėsi draugui, kad serga ir nevalgė daug dienų. Liepos 24 d. Robyn rašė močiutei, kad jaučiasi „daug geriau“, tačiau naktį ji ėmė maldauti motinos iškviesti pagalbą dėl nepakeliamų skausmų. Bet Sharon atsisakė susisiekti su greitosios pagalbos tarnyba.
Motinos draugas pasiūlė mergaitę nuvežti į ligoninę taksi, tačiau ši neleido to daryti, tvirtindama, kad mergaitė „siekia dėmesio“. Kitą dieną Robyn prašė kaimynės, kad iškviestų greitąją pagalbą, nes ji negalėjo kvėpuoti, tačiau motina rėkė ir liepė liautis vaidinti auką. Liepos 26-ąją, tą dieną, kai mirė Robyn, ryte į jos namus atvyko socialinė darbuotoja.
Ji pasakojo, kad Sharon tada jos vidun neįsileido, o kalbėjo per pašto dėžutės angą. Moteris aiškino, kad dukra prastai jaučiasi nuo praėjusio ketvirtadienio.
Nepaisant mergaitės negalavimų, Sharon išėjo į užeigą į užeigą, vėliau grįžo namo su draugu. Mergaitę rado gulinčią ant sofos ir nieką nebereaguojančią. Ji ir jos draugas dar išgėrė po butelį alaus ir išėjo į lauką, nes oras buvo labai gražus.
Vėliau Sharon draugas dar kartą patikrino Robyn pulsą ir suprato, kad ji mirusi. Buvo nustatyta, kad Robyn mirė nuo peritonito dėl perforuotos skrandžio opos.
Motina pripažino kaltę dėl tyčinio netinkamo elgesio su vaiku ir jo nepriežiūros. Prokurorai pripažino ją kalta dėl netyčinės žmogžudystės.