Moterų teisių asociacija ragina stabdyti SADM konkursus, kaltina neskaidrumu

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) konkursuose dėl specializuotos kompleksinės pagalbos centrų konsultavimo ir valstybės finansavimo dalyvaujanti moterų teisių asociacija „Moters teisės – visuotinės žmogaus teisės“ reikalauja juos stabdyti ir skelbti iš naujo, kaltindama ministeriją neskaidrumu.

„Reikalaujam stabdyti konkursus ir skelbti juos iš naujo“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė organizacijos „Vilniaus moterų namai“ tarybos narė Zuzana Vasiliauskaitė.

Vienas konkursas skirtas teikti metodinę pagalbą specializuotos kompleksinės pagalbos centrams, o kitas – teikti metodinį palaikymą specialistams, dirbantiems apsaugos nuo seksualinio smurto srityje ir organizuoti veiklas, kuriomis siekiama užtikrinti seksualinio smurto prevenciją.

SADM komentare BNS nurodė, kad kalbant apie akreditacijos specializuotos kompleksinės pagalbos centrams suteikimą, centrai, turintys teisę teikti specializuotą kompleksinę pagalbą, turi galimybę kreiptis dėl finansavimo valstybės biudžeto lėšomis.

Socialinės apsaugos ministrės patarėjas Tomas Kavaliauskas sako, kad konkursai tebevyksta. Ministerija išsamesnius komentarus žadėjo pateikti vėliau. 

„Mūsų pirmasis susirūpinimas yra tai, kad naujoji Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo redakcija, kuri įsigalios nuo liepos pirmos, ženkliai blogina ir nevyriausybinių moterų organizacijų padėtį, ir smurtą bei prievartą patiriančių moterų padėtį“, – kalbėjo asociacijos „Moters teisės – visuotinės žmogaus teisės“ prezidentė Lilija Henrika Vasiliauskė.

Anot asociacijos pranešimo, susirūpinimą organizacijai kelią SADM pasirinktas akreditavimo modelis ir jo įgyvendinimas akredituojant organizacijas, vykdysiančias specializuotos kompleksinės pagalbos centrų funkcijas ir siekiančias gauti valstybės finansavimą šioms funkcijoms vykdyti. 

„Abejonių kelia tiek organizacijų atranka, tiek ir pagalbos finansavimo modelis. Pasigendama objektyvių atrankos kriterijų, todėl valstybės lėšos gali būti paskirstytos ne geriausiems, bet „mylimiausiems“, neatsižvelgiant į tikslinės grupės, šiuo atveju – smurtą ir prievartą patiriančių asmenų, poreikį gauti kokybišką ir savalaikę pagalbą“, – nurodoma pranešime.

Pasak L. H. Vasiliauskės, konkurso nuostatuose rašoma, kad bus vertinama tik pirma pateikta paraiška, o tai eliminuoja konkurencijos galimybę.

„Mes matom, kad yra informacijos nutekinimas. (...) Vienos organizacijos gauna tą informaciją, kitos jos negauna. Sudaromos nevienodos sąlygos, konkursai, mūsų supratimu, yra tikrai neskaidrūs“, – kalbėjo L. H. Vasiliauskė.

Ji pridūrė, kad kai kurios organizacijos tik paskelbus konkursą jau turėjo visus dokumentus.

Anot asociacijos, nors ministerija skelbia siekianti gerinti pagalbos kokybę ir didinti pagalbos prieinamumą, SADM sprendimai rodo priešingai.

„(...) sudaromos prioritetinės sąlygos laimėti konkursus tam tikriems iš anksto pasirinktiems juridiniams subjektams, eliminuojant kitus galimus pagalbos teikėjus“, – rašoma pranešime.

„Skėtinės organizacijos „Moters teisės – visuotinės žmogaus teisės narės“, veikiančios penkiuose regionuose, yra eliminuojamos, gresia pavojus negauti valstybės finansavimo realiai jų vykdomai specializuotos kompleksinės pagalbos centrų veiklai“, – pridūrė asociacija.

Kaltina parengus diskriminacines sąlygas

Pasak asociacijos prezidentės, labiausiai „Vilniaus moterų namus“ nuvylęs konkursas – dėl konsultacijų teikimo visiems specializuotos kompleksinės pagalbos centrams.

„(...) jis buvo taip surašytas, kad „Moterų namai“ negalėtų jame dalyvauti“, – kalbėjo ji.

Dėl šio konkurso asociacija kreipėsi į Ginčų komisija.

Ydingas, jos nuomone, ir konkursas dėl akreditacijos.

„Nebuvo keliami jokie kokybiniai reikalavimai akredituojamoms organizacijoms – nei vertybinės nuostatos, nei gebėjimas teikti klientui draugišką pagalbą, nei užduodamos kokios nors apie veiklos turinį galinčios atspindėti leidžiančios spręsti jokie klausimai“, – kalbėjo L. H. Vasiliauskė.

„Akreditacija yra duodama amžinai, visam gyvenimui. Nei numatytas monitoringo būtent mechanizmas, nei kažkokie atsiskaitymai numatyti, nei kvalifikacijos kėlimas“, – pridūrė ji.

Asociacija reikalauja nustatyti objektyvius akreditacijos kriterijus, atspindinčius nevyriausybinių organizacijų teikiamos pagalbos svarbą tikslinei grupei. Toms organizacijoms, kurioms suteikiama akreditacija, siūloma sukurti stebėsenos sistemą.

„Akreditacija neturi būti visiems laikams, o ribotam laiko tarpui – 2-3 metams. Jam pasibaigus iš naujo būtų vertinamas organizacijos atitikimas tam tikriems standartams“, – nurodo asociacija.

Pernai Seimas priėmė naujos redakcijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, kuriame numatytas specializuotos kompleksinės pagalbos akreditavimo mechanizmas. Anot ministerijos, tai padės visoje šalyje teikti vienodai kokybiškas paslaugas smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems ar patyrusiems smurtą.

Naujojoje įstatymo redakcijoje taip pat numatyta galimybė policijai įpareigoti smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį išsikelti iš gyvenamosios vietos.

Nauja įstatymo redakcija įsigalios nuo 2023 metų liepos 1 dienos.