PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Sveikata2022 m. Spalio 3 d. 13:56

Moterų patiriamas sutrikimas priveda prie savižudybių ir žmogžudysčių

Lietuva

Pexels.com nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: BBC.com


247512

Priešmenstruacinis disforinis sutrikimas (PMDD) yra labai sunki priešmenstruacinio sindromo (PMS) forma. Tai sukelia daugybę emocinių ir fizinių simptomų kiekvieną mėnesį savaitę ar dvi prieš mėnesines. Jis kartais vadinamas „sunkiu PMS“. PMDD atsiranda menstruacinio ciklo liuteininėje fazėje. Tai paveikia iki 8 % moterų sveikatą ir netgi siejama su smurto protrūkiais, tačiau priešmenstruacinis disforinis sutrikimas arba PMDD vis dar menkai suprantamas.

Trisdešimtmetė Caroline Henaghan turėjo daug veiklų. Mokydamasi advokato specialybės, ji dirbo JK vidaus reikalų tarnyboje, ir svarstė, ar dažnas jos patiriamas stresas ir nerimas yra tik pervargimo pasekmė. „Jaučiausi taip, lyg sukčiausi kaip žiurkėnas rate“, – prisimena ji.

Galiausiai nuovargis buvo toks didelis, kad ji pasiėmė trumpų atostogų. Tačiau Caroline nuotaika nepagerėjo. Kiekvieną rytą ji keldavosi su didžiuliu nerimu ir nenorėjo niekur eiti iš namų. Situacija buvo tokia bloga, kad Caroline nuėjus miegoti kartais norėdavo išvis nebepabusti.

Nors psichikos simptomai buvo stipriausi, buvo ir keistų fizinių negalavimų: Caroline jausdavosi išsipūtusi ir ištinusi, mieguista, neturėjo jėgų net tvarkytis ar praustis.

Jos vis keistesnį elgesį pastebėjo ir šeima. Jie manė, kad tai gali būti bipolinis sutrikimas, atsižvelgiant į jos nuotaikos pakilimų ir nuosmukių cikliškumą. Pavyzdžiui, jai tekdavo skirti dvi savaites kiekvieną mėnesį, kad taisytų praėjusios savaitės žalą: muštynes su artimaisiais, netvarkingus namus, paslydimus darbe. Galiausiai ji suprato, kad visų šių simptomų pasikartojimas buvo susijęs su jos mėnesinių ciklu.

Sutrikimas – genetinės kilmės

Ji pradėjo varstyti gydytojų kabinetų duris, tačiau nieko neįprasto nebuvo rasta, kol simptomai buvo susieti su priešmenstruaciniu sindromu (PMS).

Tačiau tai nebuvo „tik“ PMS. Caroline Henaghan pradėjo pati gilintis ir ieškoti informacijos, kol sužinojo apie būklę, vadinamą priešmenstruaciniu disforiniu sutrikimu (PMDD).

PMDD yra daug intensyvesnis nei jo geriau žinomas giminaitis – PMS, su fiziniais simptomais, įskaitant nuovargį ir migreną, o psichologiniai simptomai gali apimti sunkius nuotaikų svyravimus ir nerimą, kurie kankino ir C. Henaghan. Sutrikimas gali būti toks sekinantis, kad 15 % pacienčių, sergančių PMDD, bando nusižudyti, o kai kurios jaunos moterys renkasi gimdos pašalinimą.

C. Henaghan buvo viena iš jų. Kai specialistas jai galiausiai diagnozavo PMDD, neįprasti potyriai, kurie jai pasireiškė nuo brendimo pradžios, galiausiai tapo suprantami. C. Henaghan išbandė estrogenų terapiją, kuri naudos nedavė ir dideles progesterono dozes, kurios padėjo tik truputį. Paguldyta į ligoninę dėl nepastovaus elgesio, ji kreipėsi į gydytoją dėl visiškos pilvo histerektomijos ir dvišalės salpingo ooforektomijos (kiaušidžių ir kiaušintakių pašalinimo).

Dėl hormonų svyravimo menstruacinis ciklas gali paveikti moteris tiek teigiamai, tiek neigiamai. Mėnesinės gali sukelti didžiulį nerimą, dirglumą, pykčio priepuolius, bet taip pat pagerina erdvinį suvokimą ir bendravimo įgūdžius.

Įvairūs tyrimai parodė, kad PMS simptomai, kurie moterims pasireiškia likus savaitei ar dviem iki mėnesinių, yra bent iš dalies paveikti genetikos ir gali būti perduodami iš motinų savo dukroms.

„PMDD yra ląstelių genetinis sutrikimas, atsirandantis dėl hormonų pokyčių, ir tai turėtų būti traktuojama kaip rimta sveikatos būklė“, – sako Tory Eisenlohr-Moul, studijuojanti moterų psichinę sveikatą Ilinojaus universitete, Čikagoje.

Pexels.com nuotr.

Sutrikimas priveda moteris prie save ir kitus žalojančių veiksmų

Geriausiai žinomas atvejis susijęs su Sandie Craddock, barmene Londone, kuri 1981 metais peiliu mirtinai sužalojo bendradarbį. Ši žmogžudystė buvo naujausias nusikaltimas per ilgą S. Craddock padegimų, užpuolimų ir vagysčių istoriją, nors ji teigė, kad įvykių tiksliai neprisimena. Jos advokatai PMS pateikė kaip nusikaltimus lengvinančią aplinkybę, nes pastebėjo, kad jos atlikti nusikaltimai buvo vykdomi periodiškai – priešmenstruacinio sindromo metu, kuomet hormoniniai pokyčiai buvo tokie sunkūs, kad privedė ją prie nepaaiškinamų pykčio priepuolių.

Tada S. Craddock buvo paskirtas lygtinis laikotarpis ir liepta tęsti gydymą progesteronu. Tais metais ir kitais metais buvo du laikotarpiai, kai S. Craddock arba negavo progesterono, arba gavo mažesnę dozę. Pirmą kartą ji sviedė plytą pro langą. Antrą kartą ji bandė nusižudyti ir nusinešė peilį į policijos komisariatą. Kaip ir anksčiau, ji buvo nuteista lygtinai. Žinoma, tokiais atvejais kaip šie, sunku išsiaiškinti, ar progesterono kiekio sumažėjimas buvo tiesioginė incidentų priežastis, ar ji praleido vaistus dėl to, kad apskritai išgyveno sunkų laikotarpį.

Dėl mėnesinių sukeltų nenormalių hormoninių pokyčių, privedančių prie agresyvaus elgesio, užfiksuota ir daugiau nusikaltimų.

Pirmasis nusikaltimas įvyko JAV, 1991 metais, kai chirurgė Geraldine Richter Virdžinijoje buvo sulaikyta dėl netinkamo vairavimo. Nustačius, kad ji yra apsvaigusi nuo alkoholio, pažeidėja pradėjo grasinti ją sustabdžiusiam policijos pareigūnui ir bandė užpulti. Tačiau G. Richter buvo išteisinta dėl vairavimo išgėrus po prieštaringos gynybos, kurioje PMS buvo paminėta kaip švelninantis veiksnys, sukeliantis agresyvų elgesį.

2018 metais Indijos Radžastano aukštasis teismas išteisino moterį dėl žmogžudystės, kai ji buvo apkaltinta įstūmusi į šulinį tris vaikus ir vieną nužudžiusi. Į teismą iškviesti medikai tikino, kad teisiamąją kankino stiprus PMS.

Dauguma medicinos ekspertų sutinka, kad nedidelei moterų daliai PMDD simptomai gali sukelti nusikalstamą veiką. Tačiau, kaip ir pati diagnozė, teisinis PMDD taikymas yra ginčijamas ir skiriasi įvairiose jurisdikcijose.

Eisenlohr-Moul teigimu, norint diagnozuoti PMDD, gydytojui reikia kelių mėnesių kasdienių įrašų, kad būtų parodytas simptomų periodiškumas.

Praėjus keliems mėnesiams po operacijos, C. Henaghan simptomai išnyko. „Grįžtu į tą Karoliną, kokia buvau prieš pradėdama kentėti nuo PMDD simptomų“, – džiaugiasi ji. C. Henaghan pagaliau galėjo pasibaigti studijas Mančesterio universitete, o tai nebūtų buvę įmanoma, jei vis dar kentėtų nuo sutrikimo.

Ji tikisi, kad ilgainiui daugiau bendrosios praktikos gydytojų, endokrinologų ir ginekologų bus pakankamai susipažinę su PMDD ir sergančiosios nepatirs to, ką teko išgyventi jai ir daugeliui kitų moterų.