MOSTA: Kolegijos priėmė 233 nepasirengusių studentų

Vilnius

Irma BagūnėŠaltinis: Etaplius.lt

12004

Daugiau nei 350 jaunuolių, neperžengusių minimalaus balo kartelės, buvo pakviesti studijuoti, o 233 iš jų pasirašė studijų sutartis ir nuo rugsėjo pradės mokslo metus. Tokius abiturientus priėmė Marijampolės, Kolpingo ir Socialinių mokslų kolegijos.

Daugiausiai, net 184 pirmakursiai, kurių stojamasis balas buvo mažesnis nei 1,6, studijuos Socialinių mokslų kolegijoje, tai sudaro daugiau nei 25 proc. šiemet į kolegiją priimtų studentų. Kolpingo kolegija sutartis pasirašė su 46 studentais, 25 iš jų įstojo su mažesniu nei 1,6 balo. Susitarimo su Švietimo ir mokslo ministerija nesilaikė ir viena valstybinė - Marijampolės - kolegija, priėmusi 24 (iš 124) studentus neperžengusius minimalaus balo kartelės.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) analitiko Gintauto Jakšto teigimu, toks susitarimo nesilaikymas mažina kitų aukštųjų mokyklų motyvaciją kokybiško mokslo link.

„Labai gaila, tačiau šios kolegijos šiemet rinkosi ne prielaidą gerinti studijų kokybę, o studentų atnešamus pinigus. Tai nėra sąžininga kolegijų, kurios nepriėmė abiturientų su žemais balais, atžvilgiu. Šios kolegijos laikėsi susitarimo nepriimti nepasirengusių studentų ir taip kelti studijų kokybę, nors dabartinė finansavimo sistema ir leistų gauti lėšas už priimtus studijuoti, nors ir nepasirengusius, studentus. Kelios kolegijos, bandydamos išvengti finansinės žalos, nuėjo kitu keliu. Toks elgesys mažina likusių aukštųjų mokyklų motyvaciją eiti kokybės keliu“, - sakė G. Jakštas.

Analitikas pastebi, kad Socialinių mokslų ir Kolpingo kolegijos minimalaus konkursinio balo rekomendacijos nesilaikė ir pernai.

Pasak G. Jakšto, siekiant išvengti tokių atvejų, ateityje finansavimo sistema turėtų būti siejama ne su stojančiųjų skaičiumi, o su aukštojo mokslo kokybės aspektais, pavyzdžiui, absolventų rezultatais.

„Sistemoje, kurioje finansavimas aukštosioms mokykloms būtų skiriamas pagal tai, kaip jos paruošė savo studentus darbo rinkai, o ne pagal stojančiųjų skaičių, pačios aukštosios mokyklos būtų suinteresuotos atsirinkti gabiausius, studijoms pasiruošusius ir labiausiai motyvuotus stojančiuosius, tuos, kurie baigę studijas kurs didžiausią pridėtinę vertę. Tokia sistema būtų tvaresnė ir labiau motyvuojanti aukštąsias mokyklas eiti kokybės, o ne kiekybės, keliu“, - sako analitikas.

Šiemet Švietimo ir mokslo ministrės įsakymu buvo nustatyta, kad mažiausias konkursinis balas stojantiesiems į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas bei pretenduojantiems į studijų stipendijas universitetuose yra 3, kolegijose - 1,6. Ministerija su aukštosiomis mokyklomis susitarė, kad tokį pat minimalų balą jos taikys ir stojantiesiems į valstybės nefinansuojamas vietas.

MOSTA analitikas pastebi, kad rekomendacija minimalų balą taikyti ir valstybės nefinansuojamiems studentams reikšmingai prisidėjo prie šių studentų skaičiaus universitetuose sumažėjimo.

„Įstojusių į valstybės finansuojamas vietas universitetuose skaičius praktiškai nesikeitė, o štai jaunuolių, studijuosiančių valstybės nefinansuojamose studijų vietose, skaičius drastiškai mažėja: 2015 m. tokių studentų buvo beveik 7 tūkst., pernai - 5,5 tūkst., šiemet (po antro priėmimo etapo) - 3,5 tūkst. Tai buvo itin naudinga kolegijoms - abiturientai, nepasiekę minimalios 3 balų kartelės stojantiems į universitetus, rinkosi kolegijas“, - sako G. Jakštas.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt