PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Veidai2024 m. Rugsėjo 27 d. 10:35

Molėtų ugniagesys gelbėtojas Svajūnas Krupauskas: jau mokykloje sakiau tėvams, kad dirbsiu gaisrininku

Molėtai

Etaplius.LTŠaltinis: Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba


320842

Dažnai rašoma, kad gaisrus gesina keturi ar šeši gaisriniai automobiliai. Iš tiesų, juos gesina ugniagesiai gelbėtojai. Jie ne tik gesina, bet neretai ir rūpinasi gyventojų saugumu. Molėtų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 1-osios komandos vyresnysis ugniagesys gelbėtojas Svajūnas Krupauskas – vienas iš jų.

„Jau mokykloje žinojau, ką darysiu po mokyklos baigimo. Sakiau tėvams, kad dirbsiu gaisrininku. Tėvai neprieštaravo, sakė, tavo gyvenimas, kaip nori, taip daryk. Beje, vienas mano dėdė yra ugniagesys. Viskas taip ir susiklostė – jau vienuolika metų dirbu ugniagesiu gelbėtoju“, – pasakoja S. Krupauskas.

Jis nesigaili, kad pasirinko šį darbą. „Net žmonės į mus žiūri kitaip, nes mes esame, kad padėtume“, – priduria jis.

Patikina, kad ugniagesiai visada stengiasi gerai atlikti savo darbą: „Galima užgesinti ir išvažiuoti, bet jeigu matome, kad žmogus labai pergyvena, einame, kalbamės su juo“.

Nors žmonės ir žino, kad būtų saugesni, jei įsirengtų dūmų detektorių, bet, pasak ugniagesio gelbėtojo, dar vis tenka susidurti, kad ne visi gyventojai tuo pasirūpina.

„Galvoji, kaip čia padėti, kaip užbėgti įvykiams už akių, o žmogus sako – nebus to gaisro. Žinoma, yra žmonių, kurie labai rūpinasi savo namų saugumu, domisi dūmų detektoriais ir juos turi. Štai Molėtų miesto šventėje žmonės labai domėjosi, klausinėjo, bet yra ir tokių, kurie sako: „Ai, bala nematė, neturiu ir nereikia, paskui cypia jie, baterijas reikia keisti“. Bet tai gal geriau tegul cypia, pakeisi elementą ir necyps“, – teigia S. Krupauskas.

Pasak jo, kai paaiškini, pasakai, kuo rizikuoja, daugelis susimąsto: „Matome, kaip keičiasi situacija. Kai pradėjome važinėti į prevencines akcijas, tai gyventojai iš pradžių sakė: nepriimsime, neįsileisime... O dabar net pasidžiaugia, kad po mūsų apsilankymo dūmų detektorių pasikabino“.

Jo teigimu, pamažu keičiasi žmonių požiūris į priešgaisrinę saugą. Gyvenvietėse vis rečiau galima pamatyti šiukšles ar šakas deginant, o kaimuose tai daro atokiau nuo sodybų. Dažnai net ir pasiteirauja, ar gali deginti.

Pasak jo, nori būti saugus, būk rūpestingas: „Štai gretimame kaime degė traktorius, vežęs šieno rulonus. Traktoriui nuleido padangą, jis ir toliau važiavo. Užsikūrė sausi šieno rulonai. Sudegė ir traktorius, ir rulonai. Kol nebuvau to matęs, anksčiau galvodavau: ir kas čia, nieko baisaus. Bet nuo to karto, tai ir pats atsargiai elgiuosi, prižiūriu techniką ir turiu gesinimo priemones, jeigu taip atsitiktų. Kaimynas sako, kas čia gali degti, metalas visur. Sakau jam: patikėk, dega. Geriau jau nematyti, kaip tavo kombainas dega“, – patikina S. Krupauskas.