PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2019 m. Spalio 28 d. 15:54

Molėtiškiai pagerbė paskutinį Lietuvos partizaną Antaną Kraujelį-Siaubūną

Utena

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt


104729

Spalio 26 d. Vilniuje buvo atsisveikinta su paskutiniu ginkluotoje kovoje kovojusiu Lietuvos partizanu Antanu Kraujeliu-Siaubūnu (1928-1965). Jis palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinių vietoje, greta kitų Lietuvos kariuomenės karininkų.


Foto galerija:

kraujelis-01-10832.jpg
kraujelis-03-10834.jpg
kraujelis-06-10837.jpg

Pagarbą Molėtų krašto sūnui išreiškė ir laidotuvių ceremonijoje dalyvavo Molėtų rajono savivaldybės meras Saulius Jauneika ir jo pavaduotoja Vaida Saugūnienė, mero patarėjas Valentinas Stundys, Tarybos narė Rita Andreikėnienė, Suginčių seniūnijos seniūnė Nijolė Jauneikienė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, Molėtų skyriaus nariai, Alantos ir Kaniūkų kaimo bendruomenės atstovai.

Po 54 m. A. Kraujelio artimųjų, istorikų ir archeologų paieškų šių metų birželio mėnesį paskutiniojo Aukštaitijos partizano A. Kraujelio-Siaubūno palaikai buvo aptikti Vilniuje, Našlaičių kapinėse.

Antanas Kraujelis-Siaubūnas buvo paskutinis kovojęs partizanas. Ilgiausiai, net 17 metų, priešinęsis sovietų okupacijai, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio dalyvis.

1946-1948 m. veikė kaip partizanų ryšininkas. Sulaukęs 20-ies A. Kraujelis įstojo į partizanų gretas. Nuo 1948 m. rudens priklausė Mykolo Urbono-Liepos būriui, nuo 1950 m. liepos mėn. - Henriko Ruškulio-Liūto vadovaujamiems koviniams daliniams. Kaip Rytų Aukštaitijos atstovas buvo siunčiamas į pasitarimą su Dzūkijos partizanais. 1951 m. A. Kraujelis tapo Vytauto apygardos Žėručio rajono štabo Žvalgybos skyriaus viršininku. Ši pareigybė, be kitų funkcijų, įpareigojo rinkti žinias apie SSRS okupacinio režimo kolaborantus: NKVD-MGB informatorius, sovietinius pareigūnus ir aktyvistus, kitus prieš partizanus, jų rėmėjus ir gyventojus priešiškas veikas vykdžiusius asmenis. Vėliau paskirtas Žėručio rajono štabo viršininku.
A. Kraujelis gimė 1928 m. spalio 28 d. Utenos apskrities Molėtų valsčiaus Kaniūkų kaime ūkininkų šeimoje. Iš gausios dešimties vaikų šeimos užaugo Antanas ir šešios jo seserys. 1946 m. A. Kraujelis baigė Alantos progimnaziją, 1947 m. dirbo Kaniūkų kaimo klubo-skaityklos vedėju.

1951 m. sovietų valdžia atkeršijo ištremdama visą Kraujelių šeimą į Sibirą - 15 metų tremties Irkutsko ir Novosibirsko srityse, Krasnojarsko krašte. 1952 m. A. Kraujelio-Siaubūno būrys buvo sunaikintas. KGB ėmėsi asmeninės A. Kraujelio-Siaubūno paieškos: dešimtys stribų ir agentų rengė pasalas, buvo verbuojami jo ryšininkai, giminės, tardomi net tremtyje esantys šeimos nariai. A. Kraujelis ne kartą dalyvavo ginkluotuose susirėmimuose su sovietinio okupacinio režimo karinėmis struktūromis. 1953 m. jį sunkiai sužeidė KGB pareigūnų užverbuotas jaunystės bičiulis.

Nuo 1954 m. A. Kraujelis-Siaubūnas pakeitė veiklos taktiką - sovietų aktyvistams rašė įspėjamojo turinio laiškus, reikalaudamas neskriausti ūkininkų nepakeliamomis prievolėmis. Žmonių pasakojimai apie A. Kraujelį-Siaubūną virto legendomis. Buvo kalbama, kad Siaubūnas, persirengęs Raudonosios armijos karininko uniforma, priversdavo stribus atiduoti jam pagarbą; KGB tikėjo, kad Siaubūnas turi akvalangą ir slapstosi ežere po vandeniu. Dešimtmetį nesugaunamo A. Kraujelio-Siaubūno paieškomis susirūpino Maskva. 1965 m. kovo 17-osios rytą KGB pareigūnams ir kariuomenei pavyko apsupti sodybą, kur slapstėsi A. Kraujelis-Siaubūnas. Susišaudymo metu sužeistas, negalėdamas prasiveržti, A. Kraujelis-Siaubūnas pasirinko įprastą partizanams išeitį - ne pasidavė, o nusišovė.

1997 m. gruodžio 22 d. A. Kraujeliui (po mirties) pripažintas kario savanorio statusas. Prezidento 1998 m. gegužės 19 d. dekretu už pasiaukojimą ir ištvermę ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę jis apdovanotas Vyčio Kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu. Krašto apsaugos ministerijos 1998 m. birželio 10 d. įsakymu jam suteiktas vyr. leitenanto laipsnis, 2010 m. kovo 18 d. krašto apsaugos ministro įsakymu - apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.