Mokytoją ir mokinius sieja bendra aistra – automobiliai

Pedagogo kelias, susiduriant su šio laikmečio sunkumais, patrauklus toli gražu ne kiekvienam. Bet šiaulietį Justiną Abromavičių galėtume laikyti išimtimi. Jaunas vyras, pradėjęs muzikos pedagogo kelią, netrukus savo karjeros kryptį pakeitė. Ilgus metus dirbęs darbus, nutolusius nuo švietimo sistemos, šiaulietis grįžo prie savo pašaukimo mokyti. Tiesa, šį kartą pedagogas jaunimą moko ne muzikos, o automobilių remonto meistrystės paslapčių.

Karjeros vingiai

„Gyvenau visą gyvenimą šalia Šiaulių miesto, čia baigiau Šiaulių konservatoriją. Studijas baigiau taip pat šiame mieste. Pagal išsilavinimą esu muzikos pedagogas. Šiek tiek vėliau baigiau dar vienus mokslus – įgijau autoelektriko specialybę“, – kukliai pokalbį pradeda Justinas.

Baigęs muzikos pedagogikos studijas, jaunas vyras įtvirtino žinias, dirbdamas su mokiniais. Ši patirtis Justinui buvo tiek vertinga, tiek ir įdomi, tačiau veržli jauno vyro siela norėjo išbandyti šį tą naujo ir nepažinto. Septynerius metus mynęs ugdymo įstaigų slenksčius ir dalijęsis žiniomis su vaikais, šiaulietis muziką paliko užnugaryje ir pasuko kitu keliu – išbandė save kario kelyje.

Lietuvos kariuomenės gretose dirbęs septynerius metus, Justinas panoro darbą sujungti su didžiausiu savo gyvenimo pomėgiu – automobiliais, todėl po ilgos pertraukos grįžo prie pedagogo darbo.

Tebesitęsiantys pirmieji mokslo metai Šiaulių technologijų mokymo centre šiauliečiui, kaip jis pats įvardija, sklandūs. Transporto priemonių remontininko specialybės profesijos mokytoju dirbantis vyras atskleidžia: „Šis darbas man tikrai patinka. Jis atitinka mano pomėgius, dėl to labai džiaugiuosi.“

Technika lydėjo visą gyvenimą

Kiek save atsimena, Justinas visada domėjosi technika. Ne tik sėmėsi teorinių ir praktinių žinių mokymosi įstaigoje, bet ir savarankiškai restauruodamas automobilius. Didžiausia pedagogo aistra – senoviniai automobiliai: „Visada tuo domėjausi, man tai labai įdomu. Mėgstu seną techniką ir dabar tuo užsiimu – restauruoju automobilius. Drąsiai galiu save vadinti senos technikos entuziastu.“

Darbo metu Justinas moko, o laisvu nuo darbo metu – mokosi. Savarankiškai restauruodamas senovinius automobilius, šiaulietis sako besilaikantis keleto, jo galva, svarbiausių taisyklių:„Restauruojant automobilius, visuomet stengiuosi, kad galutinis vaizdas būtų originalus, bet kartu išlaikytų savo autentiškumą.“

Šiuo metu Justinas savo namuose turi tris senovines transporto priemones – du automobilius ir vieną motociklą. Nors anksčiau su jomis šiaulietis mėgo vykti į įvairius senovinės technikos gerbėjų sąskrydžius ir paradus, dabar išvykos tikslas dažniausiai būna pramoga. Šiltuoju metų laiku išvykti į gatves savo rankomis restauruotu automobiliu Justinui – tobulas laisvalaikio praleidimo būdas.

Kol kas plėsti savo turimos kolekcijos Justinas sakosi neplanuojantis, o ir parduoti turimų automobilių nenori. Jie šiauliečiui turi sentimentalią reikšmę: „Parduoti tikrai neketinu. Labai norėčiau, kad jie liktų ateities kartoms.“

Sutarti su mokiniais kartais padeda humoras

Nors šie mokslo metai po ilgos pertraukos Justinui pirmieji, pats sako, kad tikrai ne paskutiniai:„Krypties keisti kol kas nežadu. Planuoju tęsti mokytojo karjerą ir dirbti su mokiniais.“ Pirmasis jauno vyro „blynas“, dirbant muzikos pedagogu, nebuvo prisvilęs, tačiau Justinas pastebi, kad dabar, dirbdamas su vyresniais mokiniais, jaučiasi komfortabiliau. Moko to, kuo gyvena, o ir mokiniai į save žinias geria todėl, kad patys pasirinko šį kelią.

„Smagu, kad vaikai, kuriuos dabar mokau, yra vyresni. Tai padeda lengviau vieniems kitus suprasti, atrasti ryšį. Kai dirbau muzikos pedagogu, jaučiau, kad tie mažyliai eis ten, kur juos stumsiu, o dabar, dirbant su vyresniais, jaučiu, kad jaunimas pats žino, ką nori išmokti ir sužinoti, kokių žinių jiems reikia norimai specialybei įgyti“, – patirtimi dalijasi Šiaulių technologijų mokymo centro mokytojas.

Paklaustas, ar sunku atrasti ryšį su jaunimu, Justinas neslepia, kad sunkumų būna, tačiau visos kliūtys įveikiamos: „Ryšį su mokiniais atrandu. Ne visada būna lengva, kartais ir piktumų pasitaiko, bet galiausiai susitariame. Aš stengiuosi prisitaikyti prie mokinių – kartais padeda humoras. Šiek tiek lengviau tai, kad visi čia besimokantys mokiniai domisi automobiliais, kaip ir aš pats. Mus tai vienija. Ne tik aš mokau, jie taip pat dalijasi savo žiniomis apie automobilių tobulinimą su manimi. Mes visi čia to susirinkę.“

Nors daugelis galėtų pagalvoti, kad Justino dėstoma specialybė – transporto priemonių remontininko – yra gana vyriškas amatas, mokytojas atskleidžia, kad šią profesiją renkasi ir moteriškosios lyties atstovės: „Mokau daugiausia vaikinus, tačiau šiuo metu turiu ir dvi merginas mokines. Joms šiek tiek lengviau su teorinėmis žiniomis, su praktinėmis šiek tiek sunkiau. Bet jos žingeidžios – nori išmokti, stengiasi. Be to, joms tikrai padeda mūsų vaikinai.“

Automobilių mėgėjas, bet ne ekstremalas

Remontuoti ir restauruoti automobilius, domėtis transporto priemonių remonto naujovėmis Justinui patinka, tačiau skrieti gatvėmis – nėra jo pomėgis. Vyras nelaiko savęs ekstremalu ir griauna visuomenėje susiformavusį mitą, kad transporto priemonių entuziastai mėgsta greitį. „Daug metų vairavau motociklą, bet negaliu pasakyti, kad esu greičio mėgėjas. Kelyje man svarbiau saugumas“, – atvirauja šiaulietis.

Kalbėdamas apie laisvalaikį, Justinas prasitaria, kad mieliau renkasi ramiai leisti laiką. Savaitgaliai su šeima gamtos apsuptyje yra tai, kas praturtina ir pakrauna emociškai. Tiesa, pašnekovas atviras – norėtų gyvenime nuveikti ką nors įsimintino, tačiau sako, kad vis dar laukia tinkamos progos.