Mokymasis dėl pažymio nebemotyvuoja: kaip pažadinti mokinių protinį ir emocinį intelektą?

01763eb2-4f0b-4ded-bf3d-07b937e5cc1a
Šiauliai
Etaplius Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

„Kam man gyvenime šito reikės?“ – vienas dažniausių mokinių užduodamų klausimų. Paprastai pateikiamas vienas ir tas pats atsakymas – išmokti reikia, nes laukia testas ar egzaminas, kurį reikės išlaikyti. Jau kurį laiką kalbama, kad šiuolaikinio mokinio toks mokymasis tik dėl pažymio nemotyvuoja, o mokykla turi rengti ne tik egzaminui, bet ir gyvenimui, tolygų dėmesį skirdama mokinių protiniam (IQ) ir emociniam intelektui (EQ).

Mokytis turi būti įdomu

Vienas iš pagrindinių šiuolaikinio ugdymo uždavinių – vystyti svarbiausias XXI amžiaus kompetencijas: kūrybiškumą, kritinį mąstymą, gebėjimą bendrauti ir bendradarbiauti, spręsti problemas. Šiaulių universitetinės gimnazijos patirtis rodo, kad geriausių rezultatų pasiekiama tada, kai ugdant kompetencijas sujungiamas formalusis ir neformalusis ugdymas,  skiriama dėmesio ne tik mokinių akademiniams pasiekimams, bet ir jų emocinei būklei, saviraiškai, savęs paieškoms.  

„Siekiame, kad mūsų mokiniai suvoktų, jog tai, ko mokosi, yra reikalinga gyvenime, ir patirtų sužinojimo džiaugsmą. Tai mums padeda padaryti, atrodo, priešingos, bet  viena kitą papildančios kryptys: verslumo per STEAM veiklas ugdymas ir meninis ugdymas. Abiejų pagrindas – patirtinės, integruotos veiklos, nukreiptos į individualizuotą ir diferencijuotą turinį, įvairios kūrybinės patirtys, kuriose mažai vienkryptės komunikacijos, daug įtraukimo ir tolerancijos“, – pasakoja Šiaulių universitetinės gimnazijos direktorė Inga Žemaitienė. 

Jai pritaria ir socialinių mokslų daktarė, muzikos mokytoja Rasa Stoškuvienė, pabrėždama, kad ugdymo procesas tampa įdomus, kai jame dera akademiškumas ir šiuolaikiškumas, kai nepametamas laiko tonusas tiek kultūrine, tiek ugdomąja prasme. 

„Tvirtai sakau: mokykla gyvena ir alsuoja čia ir dabar, todėl, pirmiausia, turi atliepti iššūkius, iškylančius šiandienos jaunam žmogui. Mokykla kinta dienomis, nes čia ateina jauni žmonės. Suvokti laiką ir ugdymo procesą vykdyti jaučiant laiko tėkmę – tokia šiandienos mokytojo užduotis. Tai įgyvendinti padeda dėmesys mokinių emocinei savijautai, sąlygų kūrybinei saviraiškai sudarymas, ieškant harmonijos tarp tradicinių vertybių ir šiuolaikiškumo“. 

Mokykla turi teikti džiaugsmą

Vienas iš pamatinių tėvų norų – kad vaikui mokykloje sektųsi, kad jis augtų laimingas, gebėtų susidoroti su iškilusiais sunkumais. Visgi turbūt retas šiuolaikinis mokinys galėtų pasakyti, kad dalyko pamokos jam teikia džiaugsmą: dideli krūviai, mokymasis dėl rezultato dažnai tą džiaugsmą eliminuoja, be to mokiniai jaučiasi nesaugiai, bijo suklysti, nes žino, kad bus vertinami pažymiu.

Kiek kitokia situacija yra neformaliojo ugdymo veiklose. Čia vaikai jaučiasi atsipalaidavę, drąsiau išsako savo mintis, labiau pasitiki savimi. Tai patvirtina ir praėjusiais metais atliktas visuomenės pasitenkinimo kultūra tyrimas, kuris atskleidė, kad vaikai dėl kultūrinių patirčių išgyvena didesnį pasitenkinimo savimi ir prasmingumo jausmą bei geba geriau integruotis visuomenėje.

„Dainuojančio chore, grojančio roko grupėje ar gitaros studijoje, fotografuojančio ar piešiančio tavęs niekas nevertina, tu gali piešti taip, kaip tau išeina, kalbėti apie paveikslą taip, kaip tu jį matai, improvizuoti taip, kaip tau norisi“, – sako R. Stoškuvienė.

Pasak jos, tiek mokiniai, tiek jų tėvai ir pedagogai, mokyklą turėtų matyti kaip erdvę, kurioje visi dalykai yra lygiaverčiai. Tai terpė atskleisti savo gabumus, duoti peno savo protiniam ir emociniam intelektui.

„Kiekvienas mokinys turi jausti, kad savo gebėjimais yra lygiavertis: ir gabus menams, ir negabus matematikai. Harmonija tarp dviejų intelektų, gebėjimas užčiuopti laiko pulsą, dėliotis prioritetus yra mūsų sėkmė“, – sakė mokytoja R. Stoškuvienė.

Derindami skirtingas sritis atranda įkvėpimą veikti

Pasak muzikos mokytojos, pandemija parodė, kad žmonės, turėję platesnį kultūrinių interesų lauką, tą sudėtingą laiką išgyveno daug lengviau, nes jiems padėjo kultūra. Tai tik iliustruoja, kaip svarbu ugdymo įstaigose atrasti harmoningą balansą tarp protinio ir emocinio intelekto.

„Noriu pabrėžti, kad šioje harmonijoje svarbus gebėjimas susidėlioti prioritetus. Šį mėnesį prioritetas – olimpiada, kitą – asmeninė žmogaus branda, kur svarbūs emociniai ir kultūriniai dalykai. Ekskursijos, muzikiniai projektai, repeticijos, koncertai, parodos, spektakliai padeda atsiskleisti gyvenimo skoniams, poskoniams, ataskoniams, kurių pamokose nepatirsi. Privalai jausti, kam šiandien skirsi prioritetą, kaip sieksi harmonijos,“ – teigė R. Stoškuvienė.

Šiai minčiai pritaria ir gimnazistai. II klasės mokinys,  III vietos  respublikinės fizikos olimpiados laimėtojas, VU fizikos mokyklos „Olimpas“ dalyvis Dainius Čalnaris mokykloje derina, rodos, skirtingas sritis – fiziką ir muziką, iš kiekvienos pasisemdamas įkvėpimo ir naujų idėjų.

„Gimnazijos choras „Poco“ – tai atsipalaidavimas, sielos atokvėpis, džiaugsmas. Tiesa, kartais susimaišo galvoje du skirtingi tikslai ir tenka rinktis, kas svarbiau: tai, kas bus naudinga ateityje, ar noras pasimėgauti tuo, kas patinka. STEAM veiklos įdomios, nes gali padirbėti su moderniais laboratorijų instrumentais, daugiau sužinai, geriau supranti, muzika – taip pat mąstymas, ilgai repetuoji ir patiri, koks sunkus darbas lydi siekiant tikslo.“

 

Jį papildo klasės draugas Julius Čepauskas, akcentuodamas, kad fizika ir muzika yra netgi labai suderinamos. „Jei atlieki muziką ar jos klausaisi, rodos, smegenyse fejerverkai, jos persikrauna.  Muzikoje daug matematikos ir fizikos: vibracijos, rezonansai, loginio mąstymo reikia. Jei pamokas vadintume moksline veikla, tai mokslinė ir meninė veikla viena kitą papildo ir abiejose reikia nuoširdumo, meilės ir, be abejonės, darbo. Manau, čia tinka mano mėgstama vietnamiečių patarlė: „Nėra purvo – nėra lelijos.“

Dėmesys mokiniams ir jų tarpusavio santykiams

Gimnazijos vadovės teigimu, kad mokymasis įgautų gyvybės, taptų įdomia veikla, svarbu ištraukti mokinį iš rutinos, pažadinti veiklai, išprovokuoti jo aktyvumą. Praėjusiais metais gimnazijos mokiniai dalyvavo Forumo teatro užsiėmimuose, kuriuos vedė aktorė Rimanta Vaičekonytė su komanda iš VšĮ „Menų ir mokymo namai“. Šie užsiėmimai  suteikė galimybę mokiniams pažadinti žaidžiantį žmogų (homo ludens), išlaisvinti savo kūrybines galias.  

„Stebėjau, kaip jie vieni  su kitais kūrė atvirą dialogą, diskutavo, siūlė įvairius problemų sprendimo būdus. Po baigiamojo vakaro reflektuodami įgytą patirtį prilygino ją vidiniam sprogimui, suteikusiam drąsos jaustis laisviems, būti tokiems, kokie yra, nebijoti išsakyti savo nuomonės sudėtingais klausimais, apginti tą, kuriam reikia pagalbos, netoleruoti smurto. Manau, labai svarbu gimnazijoje kurti tokią aplinką, nes joje gimsta bendrystė ir saugumo jausmas“, – sakė I. Žemaitienė.

Gimnazijos vadovė pabrėžė ir tinkamų mokymosi įpročių formavimo svarbą. Pasak jos, šis aspektas itin aktualus, siekiant, kad mokiniai patirtų mokymosi sėkmę, o pats mokymosi procesas nekeltų streso. Tam tikslui įgyvendinti gimnazijoje buvo pasitelkta moderni, kūrybiška vizualinio mąstymo strategijų metodika.

„Vizualinio mąstymo strategijos – tai gimnazijos kartu su Menų ir mokymo namais bei Šiaulių dailės galerija įgyvendinto projekto „Jaučiu ir bendrauju: teatro ir dailės duetas“ dalis. Gimnazijos moksleiviai turėjo galimybę formuoti savo mokymosi įpročius per vizualinio mąstymo strategijas. Ši metodika gali būti derinama su skirtingais mokymosi dalykais.

Vizualinio mąstymo strategijos padeda ugdyti tiek mokykloje, tiek asmeniniame gyvenime svarbias kompetencijas, tokias kaip kritinis mąstymas, aktyvus klausymas, gebėjimas diskutuoti, argumentuoti, gebėjimas mąstyti kūrybiškai. Taip pat ši metodika stiprina bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, kurie mokiniams dabar ir ateityje padės kurti sveikus ir produktyvius santykius su kitais žmonėmis,“ – teigė I. Žemaitienė.

Mokosi ir rengiasi karjerai

 Šiaulių universitetinė gimnazija atrinkta dalyvauti „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje. Gimnazija pasirinko STEAM kryptį. Fizikos mokytojos Violetos Čibinskienės teigimu, gimnazija deda visas pastangas, kad ugdymas taptų šiuolaikiškas ir įdomus.

 „Šiais mokslo metais gimnazija prisijungė prie VILNIUS TECH nuotolinio ugdymo platformos „Ateities inžinerija“ (AI platforma). Darbuodamiesi šioje platformoje mokiniai parengs 16 projektinių darbų: suprojektuos saulės elektrinę gimnazijai, tirs mokyklos patalpų apšvietą, triukšmo lygį, anglies dioksido kiekį, analizuos, ar kokybiškai atlikta renovacija, modeliuos gaminius, parengs verslo planą „Canvas“ metodu, gamins skaitmenines priemones. Jiems bus sudarytos sąlygos praktiškai ugdyti(s) savo inovacinius gebėjimus, apimančius kūrybingumo, STEAM dalykų, šiuolaikinių technologijų ir antreprenerystės kompetencijas. Šiose veiklose mokiniai  ne tik įgyja teorinių žinių ir mokosi taikyti jas praktiškai, bet ir rengiasi ateities karjerai mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse“.

Gimnazijoje svarbi ir verslumo per STEAM ugdymą kryptis. Kasmet mokiniai kuria jaunąsias bendroves, laiko Verslumo įgūdžių paso egzaminą, gauna Lietuvos Junior Achievement (LJA) pažymėjimus. 

Bendradarbiaudama su ISM (Vadybos ir ekonomikos universitetu) gimnazija dalyvauja Verslo klasės projekte. ISM ekspertai organizuoja susitikimus su gimnazijos moksleiviais, kurių metu stiprinamos ekonomikos, verslumo, finansinio raštingumo žinios. ISM verslo klasės projekte dalyvaujantys gimnazijos mokiniai ne tik įgyja naujų ekonomikos žinių, bet ir gauna sertifikatus už išklausytą kursą. 

Mokyklos vadovė I. Žemaitienė pabrėžia, kad Šiaulių universitetinė gimnazija stengiasi edukacinėmis veiklomis mokiniams duoti tai, ko kiekvienam žmogui, gyvenančiam XXI amžiuje, gali prireikti. „Siekiame patraukliai, motyvuojančiai, įtraukdami į įvairialypę tiriamąją veiklą perteikti mokslo žinias, ugdyti kritinį mąstymą, gebėjimą spręsti problemas ir suteikti kultūrinių patirčių, kurios leistų pažinti jausmus, padėtų išlikti savimi ir išsaugoti gebėjimą kurti. Manau, tai vienas iš kelių į prasmingą gyvenimą“.

Reklama