Mokyklų valgyklos: bręsta pokyčiai

Nuo šių metų pradžios įsigaliojo naujos vaikams rekomenduojamos paros maistinių medžiagų ir energijos normos. Esminis skirtumas, kad mokyklinukams paros norma sumažėja maždaug 200 kalorijų.

Tad tėvai sunerimo, kad mokyklų valgyklose dar labiau mažės porcijos. Esą ir dabar dažnai vaikai grįžta peralkę. Tiesa, dažniau dėl to, kad jiems valgyklos maistas neskanus. Specialistai ramina, kad mažės ne porcijos, o tiesiog mokyklinukai valgyklose turėtų gauti dar mažiau cukraus.

Per riebu?

Klaipėdiečiai stebėdami vaikų mitybos pokyčius darželiuose pasigenda tęstinumo, mat į mokyklas atėję vaikai, kai kurių tėvų nuomone, vėl sugrąžinami kone į sovietmetį - neva valgo riebų, perkepusį ir toli gražu ne visada sveiką maistą.

Į pirmąją klasę šiemet pradėjusio eiti Pauliaus mama sakė esanti labai nusivylusi tuo, kaip mokykloje maitinami vaikai. Kadangi darželyje, kurį vaikas lankė prieš tai, buvo labai orientuojamasi į sveiką mitybą, patiekalai dažnai ruošiami garuose ir t. t., pradėjęs valgyti mokyklos valgykloje, berniukas ėmė skųstis, kad jam neskanu ir riebu.

„Kaip ir daugelis tėvų išperkame maitinimą visai savaitei, tad jis mokykloje valgo ir pusryčius, ir pietus. Buvau nustebusi, jog pusryčiams gauna ir sausų pusryčių su pienu, o pietums visai prastai, nes vaikas skundžiasi, kad neskanu ir riebu. Beje, toje pačioje progimnazijoje mokosi ir vyresnioji dukra. Ji jau seniai nebevalgo mokyklos valgykloje vien dėl to, kad per riebu“, - pasakojo pirmoko ir aštuntokės mama Dovilė.

Mamai keista, kad tiek daug dėmesio pastaruoju metu uostamiesčio darželinukų mitybai skyrę specialistai tarsi visiškai pamiršo mokyklas.

„Išmokyti ir pripratinti vaikus sveikai maitintis ilgas darbas, tad labai gaila, kad visas darželio darbuotojų įdirbis dabar eina perniek“, - atsiduso mama.

Mažos porcijos?

Kad ši tema labai aktuali, pamatėme ir užvedę diskusiją feisbuke. Daugelis diskusijoje dalyvavusių tėvų teigė esantys nepatenkinti tuo, kaip mokyklose maitinami vaikai. Tiesa, dažniausias argumentas, kad vaikams tiesiog neskanu, o tai labai subjektyvus vertinimas, mat ir sveikas bei subalansuotas maistas kitiems gali atrodyti neskanus. Daug kas priklauso ir nuo to, kokie mitybos įpročiai formuojami namuose. Visgi buvo ir tokių teiginių, kad mokyklų valgyklose maistas būna riebus, pridegęs, prėskas, įtariama, kad bulvių košė buvo pagaminta iš miltelių ir t. t.

Ypač skundžiasi pradinukų tėvai. Esą iš anksto visai klasei išperkamų pietų tvarka nepasiteisino, nes vaikai negali pasirinkti, ką norėtų valgyti, porcijos dažnai būna gerokai mažesnės nei įprastos, ne gana to - maistas būna atvėsęs.

„Pritariu, kad, šitaip maitinant vaikus, porcijos būna labai mažos. Aš pati ne kartą esu nešusi valgyklos darbuotojoms lėkštę, kad papildytų porciją. Pavyzdžiui, pietums pagamina troškinio. Būna ir tokių porcijų, kur nepatenka nė vienas mėsos gabalėlis... Reikia eiti prašyti, kad įdėtų bent vieną kitą...„, - atvirai „Vakarų ekspresui“ pasakojo pradinių klasių mokytoja, nenorėjusi viešinti savo vardo, nes nenori užsitraukti valgyklos darbuotojų nemalonės.

Dėl šios priežasties ne vieni tėvai atsisako tokio maitinimo principo ir geriau duoda vaikams pinigų, kad patys nusipirktų. Tačiau tuomet yra rizika, kad vaikas gali likti visai nevalgęs, nes nespės per pertrauką nusipirkti.

„Kai valgė bendrai su klase, buvo ištisai alkana, parbėgusi namo griebdavo viską iš eilės. Nusprendžiau duoti pinigėlių, kad valgytų atskirai. Dabar pasirenka, ką nori, ir viskas gerai“, - patirtimi dalijosi viena mama.

Buvo nemažai ir tokių tėvų, kurie sakė neturintys jokių priekaištų mokyklų valgyklų maistui. Ne vienam esminis rodiklis, kad maistas ten geras, jei į valgyklą ateina pavalgyti ir žmonės „iš gatvės“. Pagiriamojo žodžio sulaukė ne vienos Klaipėdoje esančios švietimo įstaigos valgykla. Tačiau, kai kurių tėvų žiniomis, dalyje mokyklų valgyklų geresnis maistas paruošiamas atvykėliams iš šalies, bet moksleiviai jo negauna. Pavyzdžiui, pasakojama, kad kai kurių valgyklų meniu būna parašyta, kad yra Kijevo kotletų, bet jų vaikams neparduoda...

Nori „grynos“ mėsos

„Neskanu - labai subjektyvi sąvoka. Pagal tai tikrai negalima vertinti valgyklos darbuotojų darbo. Mes taip pat kartais išgirstame, kad maistas neskanus. Dažniausiai taip sako būtent apie sveikai pagamintą patiekalą. Mes negalime naudoti jokių skonio stipriklių, tik pipirus ir druską, o ir tą pačią reikia riboti. Vaikai dabar valgo su tėvais restoranuose, nevengia ir aštresnio maisto, tad ne visiems valgyklinis skonis priimtinas, kad ir kaip mes stengiamės“, - svarstė Prano Mašioto progimnazijos valgyklos vedėja Dalia Vilkienė.

Moteris pasakojo, kad stengiamasi gaminti kuo sveikesnius patiekalus. Mėsa verdama, troškinama, arba kepama orkaitėje.

„Keptuvėje kepame nebent blynus“, - minėjo valgyklos vedėja.

Ji sakė pastebėjusi, kad labiausiai moksleiviai mėgsta „gryną“ mėsą, tačiau, ypač mažieji, daržovių vengia.

„Užtat vyresnieji jau valgo sveikiau. Kotletą ar kepsnį valgo tik su daržovėmis, be jokių makaronų„, - pasakojo D. Vilkienė.

Persiorientuoti - nelengva

„Versmės“ progimnazijos administracija prieš dvejus metus pasikonsultavusi su Visuomenės sveikatos biuro specialistais iš esmės peržiūrėjo ir pamažu pradėjo keisti valgyklos meniu. Jame vietoje saldžių sulčių atsirado vanduo su citrina, vietoje riebaluose kepto maisto - daugiau troškintų bei orkaitėje keptų patiekalų, vietoje vienos rūšies daržovių stengiamasi duoti bent dviejų trijų rūšių ir t.t.

„Neslėpsiu - ir vaikai, ir kai kurie tėvai nebuvo labai tuo patenkinti. Ypač kai neliko saldžių sulčių. Buvo ir tokių mamyčių, kurios primygtinai liepė jų vaikui ant blynų barstyti cukraus, nes kitaip esą jis nevalgys. Dar nelabai vaikai pamėgę ir garintas daržoves, bet užtat darbuotojai labai džiaugiasi, kad tokių yra. Žodžiu, prie naujovių reikia pratintis po truputį„, - pasakojo „Versmės“ progimnazijos direktorė Gražina Pocienė.

Pasak jos, vaikams nepatiko ir tai, kad valgyklos bufete nebeliko bandelių su šokoladu ar saldainių. Tačiau ilgainiui jie ir prie to priprato.

„Reikėjo įdėti daug darbo, kol pačios virėjos persiorientavo, kad tas pats kotletas gali būti iškeptas ir orkaitėje, nebūtinai keptuvėje. Be to, labai daug kas priklauso nuo šeimos požiūrio“, - kalbėjo mokyklos vadovė.

Tėvams, kurie svajoja, kad valgyklinėmis kainomis vaikai galėtų valgyti lašišą ar jautienos didkepsnius, matyt, nereikėtų turėti tokių iliuzijų.

„Daug kas priklauso nuo kainų. Tiekėjai sutartį sudaro trejiems metams. Produktų kainos kyla, o branginti patiekalų negalima, nes yra tokia sutartis. Tad ir patiekalų kokybę kelti nelabai pavyksta“, - minėjo G. Pocienė.

Progimnazijos vadovė pasidžiaugė Suomijos patirtimi šioje sferoje. Pasak jos, šioje šalyje vaikai mokyklose maitinami nemokamai.

„Kai lankėmės Suomijoje, buvo gražu stebėti per pietų pertrauką, kaip vaikai patys įsideda kiek ir kokių nori daržovių, pasirenka patiekalą ir valgo. Nemačiau, kad maistas būtų drabstomas. Manau, jei ir pas mus būtų tokia tvarka, būtų viskas paprasčiau“, - Suomijos patirtimi dalijosi G. Pocienė.

Tėvų skundai nepasitvirtino

Mokyklų valgyklų veiklą kontroliuojančios Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai priekaištų uostamiesčio moksleivius maitinančioms įstaigoms turi nebent dėl įrangos. Pernai atliktų patikrinimų metu nebuvo nustatyta, kad mokyklų valgyklose tiekiami patiekalai neatitiktų nustatytų normų.

„Pernai atlikome 28 patikrinimus, iš jų 22 buvo planiniai. Pažeidimų nenustatėme tik 8 mokyklose. Tiesa, tik dviejose mokyklose buvo nustatyti tokie pažeidimai, kurie kelia riziką maisto saugai. Pavyzdžiui, pagaminti patiekalai galėjo turėti kontaktą su žaliais produktais, todėl kilo rizika užkrėsti patiekalą įvairiomis bakterijomis. Daugiausia pažeidimų nustatyta dėl to, kad daugelyje mokyklų yra susidėvėjęs virtuvės inventorius. Dviejose mokyklose - „Vyturio“ ir „Pajūrio“ progimnazijose - būtina atlikti kapitalinius ne tik patalpų, bet ir ventiliacinės sistemos remontus“, - pasakojo Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotoja Jūratė Mačiulienė.

Pasak jos, patikrinimų metu mokyklų valgyklose nebuvo aptikta nė vieno draudžiamo produkto ar patiekalo. Taip pat iš septynių mokyklų buvo paimti laboratoriniai mėginiai. Jokių nukrypimų nuo normos nebuvo užfiksuota.

„Pernai gavome 5 tėvų skundus. Nė vienas iš jų nepasitvirtino. Daugiausia tėvai skundžiasi dėl higienos pažeidimų. Pavyzdžiui, vaikai sakė matę, kad valgyklos darbuotoja kotletus ėmė rankomis. Jei darbuotojai mūvi specialias pirštines, didelio nusižengimo nėra, bet, žinoma, rekomenduojama naudoti įrankius. Gavome tėvų skundų ir dėl neva valgykloje pastebėtų tarakonų, kiti skundėsi, kad vaikai valgykloje valgo tik picas, bet mes užkandžių pateikimo dažnumo nereglamentuojame. Patys tėvai turi mokyti vaikus, kad jie pirktų kitus patiekalus, o ne užkandžius“, - pasakojo J. Mačiulienė.

Ji priminė, kad riebaluose kepti ir skrudinti patiekalai yra draudžiami mokyklų valgyklose. Tačiau tai nereiškia, kad vaikai negali valgyti Kijevo kotleto, nes juos galima iškepti ir orkaitėje.

J. Mačiulienė pasidžiaugė, kad visose bendrojo lavinimo mokyklose maistas vaikams ruošiamas vietoje, tik į keturias privačias mokyklas maistas atvežamas, tačiau ir šie valgiaraščiai yra suderinti.

„Beje, tėveliai gali kreiptis į mus ir dalyvauti tikrinant mokyklos valgyklas. Tačiau iki šiol nesame sulaukę tokių pageidavimų. Mano nuomone, jei tėvai patys vaikus maitintų taip, kaip darželiuose ar mokyklose, būtų labai gerai, nes mityba šiose įstaigose yra aiškiai reglamentuojama. Juk tėvai dažnai net nesidomi, ar į patiekalų sudėtį nepatenka nerekomenduojamų priedų, kurie mokyklų valgyklose yra draudžiami. Taip pat dedama mažiau cukraus, druskos. Tai ir gali lemti, kad valgyklinis maistas vaikams ne toks skanus“, - minėjo J. Mačiulienė.

Kompotams - ne

Vyriausioji specialistė-maisto produktų inspektorė Justina Jasiulienė papildė, kad pagal naujas, nuo šių metų pradžios įsigaliojusias, rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas mažinamas kalorijų kiekis. Pavyzdžiui, 7-10 metų vaikams dabar rekomenduojama per parą gauti 1 530-1 870 kalorijų (buvo 1 827-2 233), 11 metų ir vyresniems - 1 800-3 080 (buvo 1 980-3 179).

„Tai tikrai nereiškia, kad dabar valgyklose galės mažėti porcijos. Tiesiog šitaip siekiama, kad mažėtų pridėtinių angliavandenių - cukraus. Norima, kad vaikai energijos gautų daugiau iš daržovių, o ne iš saldžių kompotų ar arbatų„, - pasakojo J. Jasiulienė.

Specialistė priminė, kad pernai gruodžio 28 dieną sveikatos mokymo ir ligų prevencijos puslapyje smlpc.lt buvo išspausdinti naujieji valgiaraščiai, kuriuos gali naudoti mokyklų valgyklos. Su jais gali susipažinti ir tėvai.

Įdomu tai, kad kone visos mokyklų valgyklos naudoja tuos pačius valgiaraščius, tad kyla klausimas, kodėl vienose maistas giriamas, kitose peikiamas.

„Daug ką gali lemti ir žmogiškasis faktorius. Galbūt vienos virėjos naudoja tik druską ir pipirus, o kitos dar ir žoleles. Žiupsnelis virėjos meilės gali labai daug nulemti“, - reziumavo specialistė.

Klaipėdos mokyklose veikia 25 privačios ir 5 pačioms mokykloms priklausančios valgyklos.

Tėvai nori tęstinumo

Jūratė GRUBLIAUSKIENĖ, Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro direktorė:

Vaikų maitinimą mokyklų valgyklose kuruoja Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyrius. Mes negalime kištis ar kaip nors kontroliuoti mokyklų valgyklų valgiaraščius. Bet, žinoma, rekomenduoti galime. Jei kuri nors mokykla kreipiasi - neatsisakome padėti. Jau talkinome „Versmės“ progimnazijai, „Gilijos“ pradinei mokyklai. Mūsų žiniomis, šios mokyklos jau žengia ryžtingus žingsnius ir galėtų būti pavyzdžiu kitoms mokykloms.

Pritariu tam, kad turėtų būti tęstinumas. Sveika mityba turėtų būti ne tik darželiuose, bet ir mokyklose. Ypač dabar tai jaučiama, kai į mokyklas ateina vaikai iš darželių, kuriuose stengiamasi maitinti sveikai. Tad normalu, kad tėvai klausia, o kada tuo pačiu keliu pradėsime eiti mokyklose. Gal ir nėra lengva viską padaryti. Ypač kai šiuo atveju valgyklų pavaldumas skirtingas, daugelis jų yra privačios.

Laikas dėmesį fokusuoti į mokyklų valgyklas

Nijolė LAUŽIKIENĖ, Klaipėdos miesto savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorė:

Ikimokyklinio ugdymo įstaigose, nors ir su tėvų papykimais, situaciją, atrodo, išsprendėme. Suprantama, prie naujojo valgiaraščio ne iš karto priprato ir vaikai, ir tėvai. Juolab kad ir namuose ne visi vaikai pratinami prie sveikos mitybos. Turėjome dėl šių naujovių ir nusiskundimų, bet dabar, atrodo, viskas jau stojo į savo vietas. Pritariu, kad dabar savo dėmesį dėl sveikos mitybos galėtume fokusuoti į mokyklas. Galbūt būtų galima eiti tuo pačiu keliu, kaip darželiuose, kai buvo įvestas centralizuotas valgiaraštis. Tačiau apie tai reikia išsamiai padiskutuoti su visuomenės sveikatos specialistais. Galbūt kontrolės dabar ir pakanka, bet nepakenktų pasiaiškinti, kaip valgyklų darbuotojai suvokia terminą „sveika mityba“. Juk dažnai kiekvienas tai interpretuoja savaip.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint leidėjų sutikimo.