Mokyklų vadovų pasitarime aptartos švietimo aktualijos

Kretinga

Reporteris UgnėŠaltinis: Etaplius.lt

50014

Rugpjūčio 24 d. Kretingos rajono savivaldybėje organizuotame švietimo įstaigų vadovų pasitarime aptarta dabartinė švietimo situacija rajone, mokyklų ir darželių pasiruošimas naujiems mokslo metams, nuo rugsėjo 1 d. įsigaliojant naujajai pedagogų darbo apmokėjimo sistemai bei mokyklų finansavimo tvarkai.

Pasitarimo pradžioje savivaldybės meras Juozas Mažeika pasveikino gražų jubiliejų atšventusį Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos direktorių Julių Gindulį, kuris, kaip informavo meras, neseniai dalyvavo Klaipėdos rajono savivaldybės organizuotame konkurse ir jį laimėjęs nuo rugsėjo pradės dirbti vienoje kaimyninio rajono mokykloje. J. Ginduliui buvo įteiktos Švietimo ir mokslo ministrės, savivaldybės mero, Švietimo skyriaus padėkos už aktyvų ir kūrybingą pedagoginį bei vadybinį darbą. Direktorių J. Gindulį sveikino ir rajono švietimo įstaigų direktorių taryba.

Tęsdamas pasitarimą ir kreipdamasis į susirinkusius švietimo įstaigų vadovus, rajono tarybos Švietimo komiteto narius, meras J. Mažeika neslėpė, jog nuo rugsėjo 1-osios įvedamos švietimo sistemos naujovės vis dar kelia nemažai klausimų ir nerimo ne tik patiems mokyklų vadovams, kuriems tenka didžiausia atsakomybė jas įgyvendinant, bet ir savivaldybei. „Papildomų, naujų klausimų rugsėjį bendruomenėms susirinkus į mokyklas neabejotinai iškils, tačiau apie šiandieninę savivaldybės švietimo situaciją, kai kuriuos finansinius bei ūkinius klausimus jau galima kalbėtis konkrečiau“, – sakė meras, pirmiausia pasveikinęs visus vadovus sugrįžus į darbus ir patikinęs juos, kad įveikti visus iššūkius ir problemas bus siekiama bendromis pastangomis.

Pasak savivaldybės mero, daugiausia nerimo švietimo bendruomenei buvo dėl ilgai lauktų švietimo pertvarkos gairių, metodinės medžiagos, konkrečių skaičiuoklių, dėl kurių mokyklos negalėjo laiku suspėti atlikti tam tikrų suplanuotų darbų.

„Šiandieninė situacija nėra labai džiuginanti ar optimistinė. Mano manymu, naujoji mokyklų finansavimo tvarka į nepatogią padėtį pastato mažas rajono mokyklas. Bent pagal šiandieninius skaičiavimus, deja, nelabai pasitvirtina tos kalbos, kad ministerijoje, Švietimo ir mokslo komitete Seime viskas daroma siekiant kuo ilgiau išlaikyti mažąsias mokyklas kaimuose, kad mokiniai galėtų mokytis arčiausiai namų esančiose įstaigose“, – pažymėjo meras.

Savivaldybės vadovo teigimu, rajono tarybai rugpjūčio 30 dienos posėdyje bus teikiamas svarstyti sprendimo projektas dėl rajono bendrojo ugdymo mokyklų klasių skaičiaus ir mokinių skaičiaus klasėse bei priešmokyklinio ugdymo grupių skaičiaus ir vaikų skaičiaus grupėse 2018–2019 mokslo metams nustatymo. „Sprendimas, tikėtina, pareikalaus nemažų politinių diskusijų, nes ypatingai jautri situacija dėl akivaizdaus mokinių mažėjimo susidariusi Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro Kalniškių pradinio ugdymo ir Darbėnų gimnazijos Piliakalnio pagrindinio ugdymo skyriuose.

Rugsėjo mėnesį rajono taryboje planuojama svarstyti ir kitus labai svarbius sprendimus – dėl didžiausio leistino pareigybių skaičiaus nustatymo rajono švietimo įstaigose, dėl švietimo įstaigų etatų normatyvų nustatymo pakeitimo, taip pat dėl mokyklų administravimo lėšų bei lėšų, skiriamų švietimo pagalbai, paskirstymo tvarkos patvirtinimo.

Apsispręsti savivaldybės tarybai netrukus reikės ir dėl VšĮ Kretingos technologijos ir verslo mokyklos ateities. „Praėjusią savaitę susitikime Švietimo ir mokslo ministerijoje kalbėjome apie šios profesinės mokymo įstaigos situaciją. Mokyklos perspektyvos nėra džiuginančios, nes ji turi tik 44 naujus mokinius ir bus formuojama nauja vienos specialybės grupė“, – sakė meras.

Savivaldybės administracijos direktoriaus Virginijaus Domarko teigimu, įgyvendinant švietimo sistemos naujoves, nuo 2019 m. sausio 1 d. nebelieka 7 proc. mokinio krepšelio rezervo, kurį iki šiol, atsižvelgusi į konkrečių rajono mokyklų poreikius, einamųjų metų eigoje galėdavo perskirstyti savivaldybės taryba. Kitas neraminantis dalykas yra tas, kad daugumai rajono švietimo įstaigų mokymo lėšų keturiems šių metų mėnesiams, t. y. rugsėjui-gruodžiui, vertinant šiandieninę situaciją, nepakanka – paskaičiavus pagal naująją metodiką, preliminariai trūksta 274 tūkst. eurų. „Turime vilčių, kad šį poreikį pateikę ministerijai, trūkstamų lėšų gausime, tačiau ne mažiau svarbu, kad pačios mokyklos skaičiuotųsi ir įsivertinusios savo situaciją siūlytų konkrečius sprendimus“, – pabrėžė V. Domarkas.

Pasak savivaldybės Ekonomikos ir biudžeto skyriaus vedėjo Gvido Jonausko, iš viso Švietimo ir mokslo ministerijai iš valstybės biudžeto švietimo reikmėms visoms savivaldybėms šiemet buvo skirta 630 mln. 619 tūkst. eurų. Žadama, jog prie šios sumos metų eigoje bus pridėta dar apie 17 mln. eurų.

„Papildomos planuojamos lėšos šalies savivaldybėms bus perskirstomos tik po to, kai bus suvesti duomenys į mokinių registrą, t. y. po rugsėjo 10 d. Kiekvienai savivaldybei mokymo lėšų suma bus apskaičiuojama pagal konkrečios savivaldybės mokinių ir sąlyginių klasių skaičių rugsėjo 1-ai dienai, laikotarpiui nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 31 d. Likusios lėšos, t. y. specialiosios tikslinės dotacijos, savivaldybėms bus paskirstomos proporcingai, joms iki perskirstymo nustatytoms metinėms specialiosios dotacijos sumoms. Švietimo ir mokslo ministrės įsakymą dėl papildomų lėšų švietimui savivaldybė turėtų gauti iki rugsėjo mėnesio pabaigos.

Be to, Ekonomikos ir biudžeto skyriaus vedėjo teigimu, konsultuojantis su Švietimo ir mokslo ministerijos specialistais paaiškėjo, kad jeigu klasėje bus mažiau mokinių, negu šių metų liepos 11 dieną Vyriausybės patvirtintame tvarkos apraše yra nustatytas minimalus skaičius, ministerijos finansavimas bus skiriamas tik daliai klasės ir tik su ta sąlyga, kad likusiai jos daliai finansavimą savo sprendimu garantuos savivaldybės taryba iš savivaldybei savarankiškoms funkcijoms skirtų lėšų.

„Vertinant savivaldybės biudžeto galimybes, vienas iš atsakingiausių sprendimų tarybai bus klasių komplektų mokyklose tvirtinimas. Jeigu bus apsispręsta išlaikyti tas mokyklas, kuriose mokinių skaičius nesiekia reikiamo klasės vidurkio ir klasėje liks laisvų vietų, reikės numatyti lėšų dalį iš savivaldybės biudžeto, norint tokias klases išlaikyti, priešingu atveju ministerija lėšų neskirs. Todėl taryba turės apsispręsti, skirti trūkstamų lėšų tokioms nepilnoms klasėms mokyklose išlaikyti, ar jungti jas prie kitų nepilnų klasių“, – pakomentavo meras J. Mažeika.

Savivaldybės vadovas ne kartą pasitarime pabrėžė, kad jeigu mokyklų vadovams ar įstaigų buhalteriams kyla klausimų, reikėtų nedelsti ir kreiptis į savivaldybę, kurioje kartu bus ieškoma sprendimų.

„M. Daujoto pagrindinei mokyklai trūkstamų lėšų suma yra susijusi tik su finansavimo trūkumu švietimo pagalbai, o problema – parengtoje metodikoje“, – savo nuomonę išsakė šios mokyklos vadovas. Švietimo skyriaus vedėjo Antano Sungailos pastebėjimu, pastaraisiais metais švietimo pagalbos specialistų poreikis mokyklose didėja, kadangi problemiškų vaikų skaičius auga ne tik bendrojo ugdymo mokyklose, bet ir darželiuose. „Reaguodama į tokią situaciją, šalies savivaldybių Švietimo skyrių vardu buvo kreiptasi į Švietimo ir mokslo ministeriją dėl tvarkos aprašų pakeitimo arba lėšų perskirstymo. Tikimės, kad į išsakytus pastebėjimus bus atsižvelgta“, – teigė A. Sungaila. Be to, susitikime meras įpareigojo Švietimo skyrių susisteminti visoms rajono mokykloms iškilusias problemas. Jos savivaldybės vardu bus pateiktos Seimo Švietimo komitetui ir Švietimo ir mokslo ministerijai.

Antroji pasitarimo dalis buvo skirta ugdymo kaitos iššūkių 2018–2019 mokslo metais apžvalgai, kurią pristatė Švietimo skyriaus vedėjas A. Sungaila. Savo pranešime jis apžvelgė mokinių ir vaikų skaičiaus mokyklose pokyčius, švietimo pagalbos specialistų mieste ir kaimuose poreikį, pristatė pedagogų ir pedagoginių darbuotojų poreikio analizę, neformaliojo vaikų švietimo rajone situaciją, laukiančias naujoves.

A. Sungaila informavo, kad šiais mokslo metais pagal savivaldybės pateiktas paraiškas Švietimo ir mokslo ministerija skyrė du geltonuosius autobusus, jie bus perduoti Salantų gimnazijai ir Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinei mokyklai. Pati savivaldybė taip pat netrukus skelbs konkursą dėl mokyklinio autobuso įsigijimo – jis bus skirtas Darbėnų gimnaziją lankantiems mokiniams pavėžėti.

Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Tranizienė, mokyklų vadovams padėkojusi už pagalbą organizuojant brandos egzaminus, susitikime sakė, kad apie visus mokinių pasiekimų rezultatus bei naujoves, bus rengiamas atskiras pranešimas kitame rajono mokyklų vadovų susitikime rugsėjo ar spalio mėnesį.

Pasitarime buvo kalbėta ir apie konkrečių švietimo įstaigų aplinką, turimą materialinę bazę. Priminta, kad mokyklose pertvarkius patalpas, būtina patikslinti kadastrinių matavimų duomenų bylas, kurios reikalingos norint turėti leidimą-higienos pasą.

Baigiantis susitikimui, mokslo metus pradedantiems įstaigų vadovams palinkėta sėkmingo darbo ir gerų rezultatų.

Kretingos rajono savivaldybės inform.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt