REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Mokslas2020 m. Gegužės 8 d. 13:28

Mokyklų reitingai: Kelmė turi kuo džiaugtis, bet daug kur reikia padirbėti

Kelmė

Reporteris MargaritaŠaltinis: Etaplius.lt


129500

Žurnalas „Reitingai“ šią savaitę pristatė skirtingų švietimo bei aukštojo mokslo institucijų reitingus ir vertinimus, kuriame yra duomenys apie Kelmės rajono savivaldybės ugdymo įstaigas. Žurnale paskelbti duomenys patvirtina šių metų pradžioje Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pateiktą informaciją, kad mūsų rajonas patenka į sąrašą savivaldybių, kuriose kontekstas sąlyginai yra prastesnis, o pasiekimai – aukštesni nei šalies vidurkis.

Pirma, turime pasidžiaugti tuo, kad, vertinant savivaldybių švietimo konteksto (paimti šie rodikliai: mokinių skaičiaus pokytis, bedarbių dalis, vidutinis darbo užmokestis ir nemokamai maitinamų mokinių dalis) ir rezultatų rodiklius (paimti šie rodikliai: apibendrintas valstybinių brandos egzaminų rodiklis, bent pagrindinį PUUP pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalis, dalykų olimpiadų ir konkursų prizininkų skaičius, mokinių, kurie mokykloje jaučiasi gerai, dalis ir pažangą padariusių mokinių dalis), matome, kad Kelmės rajono savivaldybėje, turint ne tokį palankų kontekstą, pasiekimai yra aukštesni nei vidutiniai šalyje.

Antra, pažangą daro mūsų gimnazijos. Bent dvi gimnazijos – Kražių Žygimanto Liauksmino ir Užvenčio Šatrijos Raganos – yra reitingų pirmajame šimtuke. Jos užima 81 (pernai buvo 264) ir 83 (pernai buvo 234) vietas. Antrajame šimtuke yra 3 rajono gimnazijos: 138 vietą (pernai buvo188) užima Kelmės Jono Graičiūno gimnazija, 169 (pernai buvo 312) – Šaukėnų Vlado Pūtvio-Putvinskio gimnazija, 190 (pernai buvo 248) – Tytuvėnų gimnazija. Tai parodo mūsų gimnazijų bendruomenių gražų žingsnį į sėkmę, siekiant aukštesnių mokinių rezultatų. Reitingų lentelė sudaryta pagal abiturientų, laikiusių valstybinius brandos egzaminus, rezultatus, bei pagal įstojusių studijuoti į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose ir į užsienio aukštąsias mokyklas. Bet šie du paskutiniai rodikliai (kurie nėra aukšti) parodo ne vien gimnazijų indėlį, čia lemia abituriento poreikiai ir norai bei socialinis kontekstas ir materialinės galimybės.

Trečia, žurnalas „Reitingai“ atrinko mokyklas, kurios išsiskiria geru mikroklimatu ir į kurias vaikai noriai eina. Tarp ilgųjų Lietuvos gimnazijų pagal pridėtinės vertės rodiklį 4 ir 6 klasėse ir mokyklos klimato bei priklausymo jausmo rodiklį 4, 6, 8 klasėse Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazija užima 11 vietą.

Ketvirta, pagal ketvirtokų sėkmės rezultatus Kelmės „Kražantės“ progimnazija užima 127 vietą Lietuvos progimnazijų reitingų lentelėje (pernai buvo136). Pagal šeštokų sėkmės rezultatus – 78 vietą.

Penkta, kalbant apie visos savivaldybės rezultatus, Kelmės rajono savivaldybė patenka tarp 42 vidutinių savivaldybių. Kelmės rajonas užima 39 vietą. Visos Lietuvos savivaldybės paskirstytos į keturias grupes: didmiesčiai, žiedinės savivaldybės, vidutinės savivaldybės ir mažosios savivaldybės. Įvertinus mūsų rajono socialinį kontekstą, galime pasidžiaugti šiais rezultatais: per metus pažangą padariusių mokinių dalimi ( 54,5 proc.), dalykų olimpiadų ir konkursų prizininkų skaičiumi, tenkančiu 10 tūkst. vaikų (10,5), mokinių, kurie jaučiasi mokykloje gerai, dalimi (62,6 proc.), švietimo pagalbos specialistų, tenkančių šimtui mokinių skaičiumi (1,1), mokymui naudojamų modernių kompiuterių, tenkančių šimtui mokinių, skaičiumi (21,4).

Yra sričių, kur turime dėti daugiau pastangų. 2019–2020 mokslo metų pradžioje kalbėjome, kad netenkina apibendrintas valstybinių brandos egzaminų rodiklis, bent pagrindinį PUPP lygį pasiekusių mokinių dalis. Mūsų rajono vienam mokytojui tenka mažas mokinių skaičius (tik 9), maža dalis savivaldybės 2018 m. abiturientų įstojo į valstybės finansuojamas studijų vietas (31,7 proc.), nedaug skiriama lėšų pedagoginių darbuotojų kvalifikacijai tobulinti (26,9 Eur vienam darbuotojui), didelis 1–8 klasių mokinių, besimokančių jungtinėse klasėse, skaičius (14,5 proc.). Reitingų lentelėje matome, kad bent vieną patyčių ar smurto prevencinę programą įgyvendinančių mokyklų rajone yra 81 proc., bet iš tikrųjų žinome, kad jau kelinti metai tai daro visos rajono mokyklos.

Taip pat žurnalas „Reitingai“ pateikia bendras išlaidas (eurais) vienam mokiniui per 2018 metus: Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazija – 3 135; Pakražančio gimnazija – 2 998; Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazija – 2 893; Šaukėnų Vlado Pūtvio-Putvinskio gimnazija – 2 838; Tytuvėnų gimnazija – 2 783; Kelmės Jono Graičiūno gimnazija – 2 051. Respublikoje yra mokyklų, kur bendros išlaidos vienam mokiniui per 2018 metus siekė daugiau nei 5000 eurų, mažiausios bendros išlaidos vaikui – 1 545 eurai.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA