Mokslo metus pasitinka su nerimu ir entuziazmu

Vakar Klaipėdos moksleiviai ir studentai atšventė naujų mokslo metų pradžią. Jaunieji šventės dalyviai teigė su nekantrumu ir nerimu laukiantys naujų iššūkių, o kai kuriems ši vasara pasirodė netgi per ilga. Vis dėlto pedagogai prisipažino jaučiantys nesaugumą, kadangi kiekviena mokslo metų pradžia atneša daug pokyčių, o kiekviena reforma įneša sąmyšio.

Nors uostamiesčio mokyklos džiaugiasi didesniu pirmokėlių skaičiumi, Klaipėdos universitete ir toliau mažėja studentų. Vis dėlto aukštoji mokykla nusprendė dėmesį kreipti ne į kiekybę, o į kokybę. Šiemet vidutinis stojamasis balas į valstybės finansuojamas vietas buvo gana aukštas - 6,31, nors minimalus, pereinamasis, balas siekė vos 3,6.

Daugiau moksleivių

Vakar, aidint mokyklų varpams, Klaipėdos mokiniai rinkosi į Lietuvininkų aikštę, kur vyko Pirmoji pamoka.

Šventė prasidėjo Tautiška giesme, o netrukus po to visų Klaipėdos mokyklų atstovai į aikštę iškilmingai atnešė šalies, miesto ir savo mokymo įstaigų vėliavas, su kuriomis žygiavo po aikštę.

Netrukus po to, skambindami varpeliais, į aikštės vidurį išėjo mažiausi šventės dalyviai - pirmokėliai.

„Švenčiant šią nuostabią šventę, linkiu pasidžiaugti pirmuoju įkvepiančiu skambučiu. Šis rugsėjis - kaip reta derlingas Klaipėdai.

Visi galime nuoširdžiai pasidžiaugti tuo, kad šiemet mokyklos pagausėjo penkiais šimtais mokinių. Tai - įspūdingi skaičiai. Linkiu visiems prasmingų, gražių, įsimenančių ir turiningų mokslo metų. Branginkite ir puoselėkite mokyklų, miesto ir valstybės vėliavas“, - linkėjo Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Beje, pasak mero, šis rugsėjis ypatingas ne tik pirmokams, bet ir mokyklų vadovams bei visiems moksleiviams, kuriems taip pat šiemet teks susidurti su naujovėmis, „kai už juos nusprendžiama, ką gerti ar ką valgyti“.

Tačiau miesto vadovas susirinkusiesiems linkėjo pasikliauti savo sveiku protu ir nuspręsti, kas jiems geriausia.

Naujų mokslo metų pradžią paskelbė Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė. „Naujųjų mokslo metų pradžia - tai tarsi tiltas, nutiestas nuo rugsėjo iki birželio, ir jis leis pereiti per pažinimo upę. Kiekvieno tilto atkarpa - tai pamoka, trimestras ar semestras, nauji įspūdžiai ir iššūkiai.

Nebijokite suklysti ar suklupti, nes jus lydės suprantantys ir gerai savo misiją žinantys mokytojai“, - šventės pabaigoje sveikinimo žodį tarė L. Prižgintienė.

Šventės metu nuotaikingą pasirodymą surengė pantomimos teatro „A“ artistai, kurie į dangų paleido dešimtis balionų, šokio studija „Vijurkas“ ir kiti energingi atlikėjai.

Po renginio Rugsėjo 1-osios šventė persikėlė į uostamiesčio mokyklas, o vakare už simbolinę kainą jaunimas dalyvavo „Švyturio“ arenoje vykusiame atlikėjų Leono Somovo ir Beatrich koncerte.

Naujus mokslo metus pasitiko džiugiai

Dauguma šventės metu pakalbintų mokinių džiaugėsi naujų mokslo metų pradžia, tačiau dalis taip džiugiai nebuvo nusiteikę.

„Nelaukiau mokslo metų, nes ir vėl teks atlikti namų darbus. Mokslai vargina, - kalbėjo septintokė Rolanda. - Beje, vasara buvo puiki, labai saulėta. Esu rankininkė, tad nemažai keliavome su komanda, buvo daug varžybų. O dabar teks sportą derinti su mokslais.“

„Aš laukiau naujų mokslo metų, kadangi jau eisiu į dešimtą klasę. Turėtų būti labai įdomu, mokslo metų pabaigoje laukia egzaminai. Na, o vienuoliktoje klasėje jau galėsiu pasirinkti norimus dalykus. Mane traukia menai“, - kalbėjo Greta.

„Labai laukiau naujų mokslo metų, nes atrodė, kad vasara buvo per ilga. Pirmos atostogų savaitės buvo visai linksmos, bet greitai supratau, kad noriu dirbti. Be to, pasiilgau draugų, - šypsojosi „Versmės“ progimnazijos vėliavą rankoje laikęs aštuntokas Benas. - Vis dėlto vasara praėjo ne veltui. Nemažai turėjau fizinės veiklos.“

Vaikinas pridūrė testų ir namų darbų nebijantis, tačiau labiausiai mokykloje nelaukiantis užduočių, kurios privers viešai kalbėti. „Esu pasiruošęs, laukiu, ko išmoksiu šiemet, kaip pasikeis mano gyvenimas. Labai įdomu, kas nutiks“, - filosofiškai kalbėjo Justas. „Jaučiuosi puikiai, nes pagaliau susitikau su savo draugais. Labai jų pasiilgau. Pasiilgau ir mokytojų. Taip pat smagu pradėti eiti į dešimtą klasę, įdomu“, - kalbėjo Deimantė. „Vasara buvo labai ilga ir linksma, bet labai pasiilgau savo klasės draugų ir mylimos auklėtojos Aušros. Bijau tik egzaminų, kurie mūsų laukia mokslo metų pabaigoje“, - pridūrė Karolina. „Esu pasiruošusi priimti naujus iššūkius, tačiau sykiu ir bijau, nes bus daug streso. Juk šie metai daug ką lems“, - kalbėjo Elzė. Pasiteiravus, kuo mergina planuoja būti baigusi mokyklą, ši atsakė kol kas dar nežinanti, tačiau galvoje jau verda daugybė minčių. Elzė atviravo, kad apskritai profesijos pasirinkimas ją šiek tiek glumina.

„Žemynos“ gimnazijos klasės auklėtoja, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Aušra Litvinienė teigė, kad nuotaikos, atėjus naujiems mokslo metams, įvairios. „Gyvename dvidešimt pirmajame amžiuje. Kasmet mokslo metus pasitinkame su įvairiais pokyčiais. Viena vertus, džiaugiuosi, prasidėjus darbams, naujiems iššūkiams, kita vertus, jaučiu nesaugumą, nes kiekviena reforma įneša sąmyšio“, - kalbėjo pedagogė. A. Litvinienė džiaugiasi, kad šiais laikais jaunimas yra labai imlus ir reiklus, nes žino, ko nori, išmano technologijas, važinėja po pasaulį. Tačiau, pasak pašnekovės, ir mokytojas turėtų taikytis prie tokio ritmo - kitaip tapsi neįdomus, senamadiškas, neinovatyvus. Daugiau nei du dešimtmečius pedagoginį darbą dirbanti A. Litvinienė apgailestavo, kad ankstesnės reformos, kurios išskaidė mokyklas į tam tikrus etapus: vidurines mokyklas, gimnazijas ir progimnazijas, neleidžia formuotis ilgalaikiams santykiams.

„Todėl dabartiniai vaikai yra individualistai. Jie nebeturi kolektyvinio jausmo, kurį atitolina ir technologijos.

„Man pagrindinis ir sunkiausias iššūkis yra suburti kolektyvą“, - apie iššūkius kalbėjo mokytoja.

Pasiteiravus, kokių planų jos auklėtiniai turi, baigę mokyklą, A. Litvinienė teigė, kad dauguma drąsiai kalba apie išvažiavimą į Vilnių ar užsienį.

„Jaunuoliai intensyviai mokosi užsienio kalbų, tarp kurių ir ispanų, ir kinų. Jie yra drąsūs - nori išbandyti save, - teigė ji. - Beje, mano nuomone, aukštojo mokslo kainos Lietuvoje neatitinka to, ką tikisi gauti studentas. Žinoma, viliuosi, kad šie vaikai grįš, diegiu jiems pilietiškumą, tačiau yra, kaip yra.“

Populiariausia - inžinerija ir sveikatos mokslai

Naujus mokslo metus iškilmingai atšventė ir Klaipėdos universitetas. Prieš šventę įvykusioje spaudos konferencijoje aptarti šiųmetiniai iššūkiai, naujovės bei rezultatai.

Šiemet į 24 Klaipėdos universiteto studijų programas įstojo 900 pirmakursių.

Tačiau šis skaičius didės, kadangi dar prisidės studentai iš užsienio. Kol kas apie 80 užsieniečių laukia vizų.

Pirmakursių skaičius, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo 9,4 proc.

Pasak laikinai rektoriaus pareigas einančio prof. dr. Artūro Razbadausko, šis skaičius nėra didelis, kadangi kai kuriuose kituose universitetuose studentų skaičius mažėjo net 20 ar 30 proc.

A. Razbadauskas pasidžiaugė, kad šiemet vidutinis stojamasis balas į valstybės finansuojamas vietas buvo 6,31, o į nefinansuojamas - 5,05, nors minimalus, pereinamasis, balas siekia - 3,6.

Studijų prorektorė prof. dr. Leta Dromantienė atkreipė dėmesį, kad buvo sumažintas studijų programų skaičius. Šiemet daugiausiai studentų stojo į inžinerijos ir sveikatos mokslus.

Beje, birželį sulaukus Konstitucinio Teismo išvados, buvo grąžintos kai kurios studijų programos, tačiau žurnalistika, politikos mokslai, rinkodara ir ekonomika nesulaukė reikiamo studentų skaičiaus.

Nuo rugsėjo šiek tiek sumažėjo administracijos darbuotojų, taigi daliai universiteto dėstytojų buvo pakelti atlyginimai. Žadama, jog atlyginimai darbuotojams ir toliau kils.

Kas naujo universitete?

* Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakultetas buvo sujungtas su Socialinių mokslų fakultetu (tapo Socialinių ir humanitarinių mokslų fakultetu).
* Nuo rugsėjo 1-osios Klaipėdos universiteto Menų akademija tapo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dalimi.
* Liepos mėnesį Žemės ūkio ministerija Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institutui perdavė Jūrinės žuvininkystės laboratoriją Kopgalyje.
* Rugsėjo 18 d. baigiasi Klaipėdos universiteto rektoriaus rinkimų konkurso prašymų teikimas.
* Klaipėdos universitetas sieks steigti universitetinį darželį Botanikos sode, universitetinę gimnaziją ir universitetines klases.
* Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva bus steigiami gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos tyrimų ir eksperimentinės veiklos atviros prieigos (STEAM) centrai moksleiviams. Vienas jų bus ir Klaipėdos universitetas.
* Klaipėdos universitetas sieks gauti teisę išpręsti infrastruktūros klausimą, kadangi šiuo metu universiteto infrastruktūra priklauso Turto bankui.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.