Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Dainiaus Labučio nuotr.
Reporteris IngaŠaltinis: Etaplius.lt
Mokslo metų pradžia bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose mokyklose, išskyrus pirmakursius, prasidės įprastu būdu – mokyklų patalpose – rugsėjo 1 d. Rekomenduojama Mokslo pradžios šventę rengti lauke, laikytis tuo metu galiosiančių bendrų rekomendacijų dėl renginių organizavimo. Pirmo kurso studentams rekomenduojama mokslo metus pradėti nuo rugsėjo 14 d. Šią datą turėtų pasitvirtinti aukštosios mokyklos.
2020–2021 mokslo metų planus šiandien Vyriausybėje pristatė švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, Bendrojo ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė.
„Jei klausiate, ar reikia pirkti, išlyginti mokiniui uniformą, darykite tai. Mokslo metai prasidės įprastu būdu mokyklose. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė rekomendacijas mokykloms dėl ugdymo organizavimo naujais mokslo metais, o privalomi higienos ir saugos reikalavimai nustatomi operacijų vadovo sprendimais. Be to, sutarėme su Sveikatos apsaugos ministerijos specialistais, epidemiologais, kad, pradėdami nuo kitos savaitės, kiekvieną savaitę susitiksime, pasitarsime, kaip reaguoti į besikeičiančią situaciją“, – sakė ministras Algirdas Monkevičius.
Įvedami aiškūs kriterijai, į kuriuos bus atsižvelgiama organizuojant ugdymą kiekvienoje savivaldybėje. Pirmas: užsikrėtusiųjų COVID-19 skaičiui savivaldybėje pasiekus 16 atvejų 100 000 gyventojų per 14 dienų ir jeigu bent 10 % naujų užsikrėtimų bus nesusiję su lokalizuotais ir valdomais ligos protrūkiais, įvežtiniais atvejais, bus svarstoma dėl privalomo kaukių dėvėjimo ugdymo įstaigose. Antras: jeigu konkrečioje savivaldybėje bus 25 atvejai 100 000 gyventojų per 14 dienų ir jeigu bent 10 % naujų užsikrėtimų bus nesusiję su lokalizuotais ir valdomais ligos protrūkiais, įvežtiniais atvejais, bus svarstoma pereiti prie nuotolinio ugdymo.
Kol kas šių kriterijų neatitinka nė viena Lietuvos savivaldybė.
Prireikus sprendimą dėl ugdymo proceso perorganizavimo konkrečiose savivaldybėse priims Vyriausybė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teikimu, atsižvelgusi į Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymą.
Ministerija pristatė rekomendacijas mokykloms, kaip rekomenduojamas ugdymas naujais mokslo metais. Draudžiama į mokyklą atvykti karščiuojantiems ar turintiems kitų ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymių vaikams ir darbuotojams. Tokiems vaikams bus užtikrinamas mokymas per skaitmenines platformas. Ugdymo įstaigose turės būti užtikrintos priemonės rankų higienai ir dezinfekcijai, patalpos dažnai vėdinamos ir valomos.
Ugdymas vyktų laikantis skirtingų grupių ar klasių izoliacijos principo. Mokyklose turi būti taikomas mokymosi klasėmis principas, kai visos pamokos vyksta toje pačioje patalpoje – kabinete, mokiniai nevaikšto iš vieno kabineto į kitą. Mokytojas ateina pas mokinius į konkrečią patalpą, atsinešdamas pamokai reikalingas priemones. Gamtos mokslų, technologijų ar fizinio ugdymo pamokos gali būti vykdomos specializuotuose kabinetuose, laboratorijose, tačiau vienai klasei bei užtikrinant, kad pamokai pasibaigus naudota įranga, paviršiai ir kt. turi būti dezinfekuoti, patalpos išvėdintos ir paruoštos kitos klasės atėjimui.
Rekomenduojama grupuoti panašaus amžiaus mokinius viename mokyklos aukšte, korpuse ar koridoriuje, kad būtų sumažintas kontaktas tarp skirtingo amžiaus mokinių.
Rekomenduojama, kad mokiniai galėtų įeiti į mokyklą ne tik per pagrindinį, bet ir per kitus įėjimus, jei tokių yra, pasirengti rekomenduotinas mokinių judėjimo iki klasės, valgyklos, tualeto ar kitų specializuotų kabinetų schemas, apie tai iš anksto informuoti mokinius, jaunesnio mokyklinio amžiaus mokinių tėvus, paskelbti informaciją matomose mokyklos vietose.
Jei leidžia mokyklos patalpos, turėtų būti numatytos atskiros erdvės vienos klasės mokiniams, kuriose jie galėtų praleisti pertraukas. Galima ir derinti skirtingų klasių pamokų pradžios ir pabaigos laiką taip, kad būtų gali užtikrinti tinkamą patalpų vėdinimą per pertraukas.
Bendruosiuose ugdymo planuose nustatyti mokytis dalykai ir jiems skirtos valandos konkrečioje klasėje nesikeičia. Tik rekomenduojama numatyti skirtingą pamokų pradžios laiką, ilgesnę pertrauką, skirtą papietauti. Galima planuoti po dvi viena po kitos einančias dalykų pamokas, kai jų yra ne viena per savaitę, nes tai leistų sumažinti mokytojų judėjimą iš vienos klasės į kitą.
Rekomenduojama pamokų tvarkaraštį sudaryti taip, kad jis būtų lengvai pertvarkomas, reikalui esant jį būtų galima pritaikyti nuotoliniam mokymui. Bendrųjų ugdymo planų pakeitimais, patvirtintais rugpjūčio pradžioje, yra nustatyti papildomi reikalavimai ugdymo organizavimui nuotoliniu būdu: turi būti skiriama ne mažiau kaip 50 proc. ugdymo procesui numatyto laiko sinchroniniam ugdymui, nepertraukiamo sinchroninio ugdymo trukmė negali būti ilgesnė kaip 2 val.
Maitinimas ugdymo įstaigose galės būti organizuojamas ir klasėse, jei yra sąlygos, ir mokyklos valgykloje. Pietaujant valgykloje, jei ji yra didelė, gali būti numatytos atskiros erdvės skirtingoms klasėms. Maistą, atsineštą iš namų, vaikai galės suvalgyti ir klasėse, laikydamiesi higienos taisyklių.
Mokiniai, važiuojantys į mokyklą ar iš mokyklos mokykliniu autobusu turės dėvėti kaukes. Mokyklinio autobuso dažniausiai liečiami paviršiai turės būti dezinfekuojami kas kartą prieš įlaipinant kitą mokinių grupę.
Savivaldybių specialistams, mokyklų vadovams ir mokytojams bus teikiama metodinė pagalba. Nuo kitos savaitės atnaujinamos nuotolinės konsultacijos su savivaldybių švietimo padalinių specialistais ir mokyklų vadovais. Netrukus bus pristatytas Nuotolinio mokymo vadovas, kuriame mokytojai galės rasti patarimų ir rekomendacijų.
Rugpjūčio antroje pusėje suplanuoti kvalifikacijos tobulinimo seminarai mokytojams. Nuo kitos savaitės savivaldybėms bus išdalinta 2850 kompiuterių, prioritetas bus teikiamas naujai pradedantiems dirbti mokytojams. Ministerija skiria ne mažiau kaip 12 mln. eurų lėšų mokykloms. Už šiuos pinigus perkama skaitmeninė mokymo medžiaga, virtualios mokymosi platformos ir kt.