PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2019 m. Rugsėjo 22 d. 12:19

Mokslo atradimai keičia požiūrį į gydymą

Šiauliai

Foto Sushi nuotr.

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt


99752

Kasmet prostatos vėžiu suserga maždaug 3 000 vyrų. Nors liga sunki, tačiau specialistai tvirtina, kad yra daug naujų gydymo technologijų, kurios garantuoja ligoniams ilgus gyvenimo metus – keleriems metams sustabdo metastazių atsiradimą ir net išplitusiu vėžiu sergantys vyrai gyvena 7–12 metų. Nepaisant to, svarbu ligą nustatyti kuo anksčiau ir išvengti ilgo gydymo.

Liga sportuoti netrukdo

74-erių kaunietis K. B. ruošiasi į Ventspilį kaimyninėje Latvijoje – ten vyks senjorų krepšinio varžybos.

„Palošim, pasimaudysim“, – džiaugiasi vyras. Sportas, sodyba prie Dubysos, grybavimas ir namo priežiūra dabar užima didžiąją jo laiko dalį, mat gyvena vienas – suaugę vaikai gyvena sau, o žmona šį pasaulį paliko pernai. Tačiau K. B. optimistas ir, net kalbėdamas apie savo ligą, juokauja. Prieš ketverius metus jam buvo nustatytas prostatos vėžys.

„Šeimos gydytojas kasmet siųsdavo pasitikrinti prostatą. Atlikdavau specifinio antigeno (PSA) testą ir toliau gyvendavau, nes gydytojas nieko blogo nesakė. Prieš kelerius metus nusprendžiau pakeisti šeimos gydytoją. Jis vėl nusiuntė atlikti PSA tyrimo, o jis parodė, kad skaičiai labai dideli – 25,4 (norma – 4,4 μg/l, – red. past.). Paaiškėjo, kad jau prieš metus tyrimas rodė 11, bet senasis gydytojas manęs neperspėjo“, – pasakoja kaunietis.

K. B. gavo siuntimą į Kauno klinikas pas specialistus, ten urologai atliko išsamesnius tyrimus ir nustatė, kad vyras serga prostatos vėžiu. Jis buvo skubiai operuotas, taikytas radiologinis gydymas. „Vaikščiojau ten tris savaites“, – prisimena sunkias dienas vyras.

Jam buvo skirta ir hormonų terapija. Trejus metus viskas buvo gerai, liga lyg ir užsimiršo, tačiau eilinio tikrinimo metu paaiškėjo, jog PSA rodikliai didėja. „Tuomet man išrašė kitų tablečių ir rodikliai sumažėjo. Dabar vėl gyvenu gerai ir džiaugiuosi gyvenimu“, – juokiasi kaunietis.

Tiesa, ligą primena tai, kad kartą per pusę metų jis turi pasitikrinti sveikatą, kad liga neatsinaujintų, kartais dėl vaistų padažnėja pulsas ar ima labiau prakaituoti, bet tai ne problema – netrukdo nei žaisti krepšinio, nei maudytis, nei namų ir sodybos prižiūrėti.

Vis dėlto kitiems vyrams jis turi patarimą: domėtis savo sveikata, stebėti tyrimus, žinoti, ką jie reiškia, ir rasti gydytoją, kuriuo gali pasitikėti.

„Man tekdavo naktį keltis šlapintis, kartais ištikdavo ir šlapimtakių uždegimų, vartojau žolinių vaistų, tačiau ligą pražiopsojau. Jei ji būtų „sugauta“ anksčiau, gal dabar būtų dar geriau“, – sako K. B.

Gyvena ilgiau

„Jei palygintume su kitomis onkologinėmis ligomis, prostatos vėžys gydomas gerai – yra daug galimybių pratęsti žmogaus gyvenimą, net ligai išplitus“, – tikina Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Urologijos klinikos vadovas prof. Mindaugas Jievaltas.

– Profesoriau, ar skiriasi prasidedančios ligos ir išplitusios ligos požymiai? Kada vyrui skubėti pas gydytoją?

– Paprastai prasidedančios ligos požymių vyras nejaučia, kartais gali sunkiau šlapintis. Ligą gali parodyti tik PSA testas. Išplitus vėžiui, kai yra metastazių, dažniausiai skauda kaulus, taip pat neretai būna ir šlapinimosi sutrikimų.

– Ką vadinate metastazėmis?

– Bet kuri onkologinė liga prasideda vienoje vietoje, tačiau ilgainiui dėl tam tikrų organizmo mechanizmų, kuriuos dažniausiai lemia genai, ima plisti. Tai vyksta arba per kraujotaką, arba per limfotaką. Iš pradžių – į gretimus organus, vėliau ir į kitus vidaus organus, kaulus. Prostatos vėžys ypatingas tuo, kad dažniausiai plinta į kaulus, ten randame apie 80 proc. visų metastazių.

– Ar skiriasi prasidedančios ir metastazavusios ligos gydymas?

– Jei liga tik prasideda, paprastai užtenka tik operacijos. Tačiau jei ji išplitusi, būtinas sisteminis gydymas.

Dažniausiai negalime gydyti pavienių metastazių, tačiau pastaruoju metu pradedame geriau suprasti metastazavimo mechanizmus ir kas tai lemia. Todėl atsirado naujas terminas – oligometastazinė liga, kai yra nedaug metastazių, pavyzdžiui, jei liga yra prostatoje ir vienas metastazių židinys kauluose ar limfmazgyje. Įrodyta, kad tokiems pacientams šalia sisteminio gydymo efektyvu taikyti ir lokalų – dažniausiai spindulinį gydymą, bet galima ir operuoti. Tada galima sulaukti gerų rezultatų.

– Kas tai yra sisteminis gydymas?

– Pirmiausia tai hormonų terapija. Jos tikslas – sumažinti arba visai nutraukti testosterono sekreciją, nes testosteronas lemia prostatos ląstelių dauginimąsi. Tai galima padaryti ir operuojant.

Atsirado mokslo įrodymų, kad kartais metastazavusios ligos neužtenka gydyti hormonais, reikia ir chemoterapijos. Tačiau ne mažiau svarbu, kad gydymas pratęstų gyvenimą ne bet kokia kaina – žmonės nori gyventi kokybiškai, be skausmų, išsaugoti savo pomėgius.

– Kiek galima atitolinti metastazes?

– Per pastaruosius dvejus metus paskelbti kelių klinikinių tyrimų rezultatai įrodė, kad naujos grupės vaistai, vadinami naujos kartos antiandrogenais, metastazių atsiradimą leidžia atitolinti daugiau kaip 40 mėnesių ir pacientas tuo periodu nejaučia ligos simptomų. Šie vaistai skiriami tuomet, kai PSA rodikliai rodo, kad liga plinta, tačiau metastazių tyrimais nustatyti negalime. Po to, kai atsiranda pirmosios metastazės, ligoniui skiriamas kitoks gydymas. Yra ligonių, kurie, atsiradus
metastazėms, gyvena aštuonerius, dešimt ir daugiau metų.

– Minėjote naujus vaistus. Ar jie prieinami Lietuvos žmonėms?

– Mūsų biudžetas deficitinis, todėl naujų medikamentų finansavimas vėluoja kelerius metus. Didžiąją dalį modernių medikamentų turime ir galime jais gydyti pacientus, tačiau naujausi vaistai pradedami kompensuoti vėliau, nes jie brangūs.

Norėčiau, kad sprendimai būtų greitesni, nes pacientai laukia naujų vaistų, kai kurie ir nesulaukia. Politikams atrodo, kad tai biurokratinis sprendimas, galima pasvarstyti, tačiau kai kuriems žmonėms tai reiškia trumpesnį gyvenimą.

– Ar tu­ri­te pa­cien­tų, ku­rie pa­tys per­ka nau­jų vais­tų?

– Taip. Ta­čiau įsi­gy­ti to­kių vais­tų ga­li tik la­bai pa­si­tu­rin­tys žmo­nės. To­kių, de­ja, yra tik 1–2 pro­cen­tai.

Reklama