Mokslinis potencialas Lietuvoje mažėja, reikia sisteminių pokyčių

Vilnius

Pixabay.com nuotr.

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt

205579

Nepaisant valstybės keliamo tikslo pereiti prie mokslu, pažangiosiomis technologijomis, inovacijomis grįsto ekonomikos vystymosi ir didinti šalies tarptautinį konkurencingumą, šioje srityje proveržio nėra, o Lietuvos mokslinis potencialas mažėja, nustatė Valstybės kontrolė.

Tokią išvadą valstybės auditoriai padarė analizuodami per pastaruosius dešimt metų atliktų penkių veiklos auditų duomenis.

„Vertinant šių auditų poveikį bei atliekant nuolatinę mokslo ir inovacijų srities stebėseną parengta apžvalga rodo, kad, nepaisant valstybės lygiu keliamo tikslo pereiti prie mokslo žiniomis, pažangiosiomis technologijomis, inovacijomis grįsto darnaus ekonomikos vystymosi ir didinti šalies tarptautinį konkurencingumą, šioje srityje proveržio dar nėra“, – rašoma Valstybės kontrolės pranešime.

Valstybės kontrolės vertinimu, sistemiškai nesprendžiant pamatinių problemų, situacijos nepakeis ir iki 2027 metų mokslui ir inovacijoms numatytų skirti 756 mln. eurų iš ES fondų.

„Nesiimant papildomų priemonių mokslo ir verslo bendradarbiavimui skatinti, šios lėšos, tikėtina, netaps proveržį kuriančiomis inovacijomis“, – tvirtina auditoriai.

Jų duomenimis, per pastaruosius devynerius metus Lietuvoje doktorantų sumažėjo ketvirtadaliu. be to, 80 proc. jų mano, kad doktorantūros studijos yra tobulintinos.

Šalies aukštosios mokyklos nepritraukia ir doktorantų iš užsienio. Lietuva du kartus atsilieka nuo ES vidurkio (22 proc.) pagal užsienio doktorantų dalį šalyje (10,1 proc.) ir Europos Sąjungoje pagal užsienio doktorantų skaičių užima 24 vietą iš 27. Ši vieta nuo 2016 metų nepasikeitė. 

„Lietuvoje mokslininkai nėra suinteresuoti dirbti verslo įmonėse, o verslas nelinkęs investuoti į mokslinius tyrimus“, – tvirtina auditoriai.

Didžiausią dalį – 70 proc. – moksliniams tyrimams skirtų lėšų sudarė valdžios ir ES struktūrinės paramos lėšos.

„Priešinga situacija yra Estijoje, kur verslas yra pagrindinis investuotojas į mokslinius tyrimus. 2020 metais Estijos verslo išlaidos šiai sričiai sudarė 0,98 proc. bendrojo vidaus produkto, o Lietuvoje jos buvo dvigubai mažesnės“, – teigiama pranešime.

Negana to, išnaudojamos ne visos tiesioginio ES finansavimo galimybės.

Pagal gautas lėšas iš didžiausios mokslinių tyrimų paramos programos „Horizontas 2020“ Lietuva yra 27 tarp 28 paramą gavusių šalių. Tuo metu Estija iš šios programos gavo 2,7 karto daugiau lėšų nei Lietuva.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia esanti numačiusi iš esmės keisti situaciją.

Anot jos, prieš mėnesį patvirtinta Mokslo plėtros programa, joje suplanuotos priemonės stiprinti Lietuvos mokslą, didinti jo tarptautiškumą, priartinti mokslo rezultatus prie visuomenės.

„Tam numatytos ir lėšos, papildomai finansavimą didinti planuojama daugiau nei 1,5 mlrd. eurų iki 2030 metų, šalia Valstybės kontrolės paminėtų ES fondų lėšų“, – teigiama ministerijos komentare BNS.

Jame pažymima, kad šiemet moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai trečdaliu padidintas finansavimas.

„Dėl to yra skirtos papildomos vietos doktorantūroje, podoktorantūros studijoms, studentų įtraukimui į mokslines veiklas, lituanistikos programai, papildomos lėšos konkursiniams mokslininkų inicijuotiems projektams ir kt.“, – teigiama atsakyme.

Anot jo, siekiant glaudesnio mokslo ir verslo bendradarbiavimo sukurta priemonė, kuri sutelks abiejų sektorių atstovus spręsti realius, visuomenei aktualius iššūkius, kuriems reikalingi mokslo ir inovacijų sprendimai.

BNS

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt