Mokslininkės įžvalgos, kaip alkoholis veikia smegenis

„Stebėkite save ir savo artimą – pradėjus išgėrinėti, siekiant numalšinti fizinius ar psichinius simptomus, formuojasi alkoholio priklausomybė“, – įspėja neuropsichologijos mokslų daktarė, Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentė Ramunė Dirvanskienė, prieš mėnesį pristačiusi knygos „Kaip veikia smegenys“ atnaujintą ir papildytą leidimą.

Eksperimentuoja milijonai

„Nereikia būti mokslininku, kad atsakytum į klausimą, kaip smegenis veikia alkoholis, – tereikia išgerti porą taurių pasirinkto alkoholinio gėrimo ir stebėti, kas pasikeis“, – sako dr. R. Dirvanskienė.

Šį eksperimentą, anot jos, atlieka milijonai žmonių – per šventes, savaitgaliais, kiti ir kasdien. Eksperimento „dėka“ buvo priimta daugybė neapgalvotų sprendimų ir patirta ne viena smegenų trauma.

„Dauguma alkoholio sukeliamų simptomų smegenims yra trumpalaikiai – tai nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiai, sutrikęs dėmesys, prarasta elgesio kontrolė ir atminties spragos. Įprastai šie simptomai tetrunka keletą valandų ir praeina, alkoholiui pasišalinus iš kūno. Tačiau, gausiai vartojant, organizmas visiškai neatsigauna, o minimi simptomai kaupiasi, iš trumpalaikių pavirsdami į ilgalaikius“, – įspėja neuropsichologijos mokslų daktarė.

Formuojasi priklausomybė

„Alkoholis paveikia neurotransmiterius – chemines medžiagas, atsakingas už informacijos perdavimą tarp smegenų ląstelių. Gausiai vartojant, sutrinka GABA ir dopamino veikla, o nervų ląstelėse didėjant šių neurotransmiterių receptorių kiekiui, susiformuoja alkoholio priklausomybė – alkoholizmas“, – sako dr. R. Dirvanskienė.

Mokslininkė aiškina, kad GABA yra vienas pagrindinių nervų sistemos neurotransmiterių. Jo paskirtis – slopinti signalus, perduodamus tarp nervinių ląstelių. Šiuo būdu neuronai perduoda vieni kitiems instrukcijas, kad atėjo metas atsipalaiduoti – išsiskiriant GABA neurotransmiteriui, jaučiamės ramūs, atsipalaidavę ir patenkinti.

„Savo sudėtimi alkoholio molekulės yra panašios į GABA molekules. Nesugebėdami jų atskirti, smegenų ląstelių sienelėse esantys GABA receptoriai apsigauna ir vietoj GABA neurotransmiterių prisitvirtina alkoholio molekules. Alkoholio molekulę priėmęs GABA receptorius ima slopinti savo ląstelės veiklą“, – pasakoja mokslininkė.

Dėl šios priežasties išgėrus kūnas atsipalaiduoja, sulėtėja reakcija ir judesiai, o mąstymas tampa vangus. GABA receptoriai išsidėstę daugybėje smegenų regionų, todėl, juos paveikus alkoholiu, patiriama įvairių simptomų: pinasi liežuvis, sutrinka koordinacija, o kitą rytą jaučiamas viso kūno nuovargis.

„Prie nuolat kraujyje esančių alkoholio molekulių pripratę GABA receptoriai, jm pasišalinus, kenčia nuo stimuliacijos trūkumo. Tai sukelia nemalonius jausmus, tokius kaip stresas ar nerimas, o jiems numalšinti vien natūraliai organizme esančio GABA neurotransmiterio nebeužtenka – didelį kiekį receptorių suaktyvinti gali tik alkoholis. Kuo toliau, tuo daugiau taurelių reikia, kad kūnas ir vėl pasijustų gerai“, – aiškina dr. R. Dirvanskienė.

Gilėja psichologinės duobės

Knygoje „Kaip veikia smegenys“ teigiama, kad, be GABA, alkoholis veikia ir dar vieną neurotransmiterį – dopaminą.

„Dopaminas yra cheminė medžiaga, smegenyse atsakinga už atlygio sistemą, – pasakojama. – Ląstelėms išskyrus daugiau dopamino, jaučiamės laimingi ir patenkinti, lyg būtume apdovanoti.“

Anot knygos autorės, alkoholis stimuliuoja dopamino paleidimą, todėl išgėrę jaučiamės gerai, o tai padeda pamiršti problemas.

„Lengva priprasti prie dopamino sukelto malonumo. Smegenys greitai identifikuoja jo šaltinius ir juos stipriai įsimena. Dėl įgimto polinkio kartoti tai, kas teikia malonumą, atsiranda noras griebtis alkoholio kaskart, kai norisi pakelti nuotaiką – patyrus stresą darbe, susipykus su partneriu ar užėjus liūdesiui, – sako dr. R. Dirvanskienė. – Į depresiją linkę asmenys dažniau „gydosi“ alkoholiu, kuris dar labiau sutrikdo jų smegenyse vykstančius cheminius procesus. Susidaro užburtas ratas, kai asmuo geria, kad palengvintų depresijos simptomus, tačiau nuo suvartojamo alkoholio jie tik stiprėja.“

Reikia vis daugiau

Vartojant alkoholį, GABA ir dopamino receptoriai praranda jautrumą – kad patirtų tą patį poveikį, išgerti reikia vis daugiau ir dažniau. „Šitaip pamažu formuojasi alkoholio tolerancija – asmeniui nebeužtenka išgerti tiek, kiek anksčiau, kad vėl pasijaustų gerai“, – aiškina mokslininkė.

Pripratimo prie alkoholio sukeltas cheminis disbalansas, anot knygos autorės, smegenyse kelia nemalonumą ir žmogui kyla poreikis išgerti, kad šio nemalonaus jausmo atsikratytų.

„Stebėkite save ir savo artimą – pradėjus išgėrinėti, siekiant numalšinti fizinius ar psichinius simptomus, formuojasi alkoholio priklausomybė“, – įspėja dr. R. Dirvanskienė.

Smegenys sensta ir traukiasi

Be neurotransmiterių veiklos sutrikdymo, daug alkoholio vartojantiems asmenims formuojasi vitamino B1 (tiamino) trūkumas. Šis vitaminas reikalingas visiems organizmo audiniams, tarp jų ir smegenims, ypač – smegenėlėms.

„Smegenėlės reguliuoja kūno ir kalbos motorikos koordinaciją ir tikslumą. Pažeidus smegenėles, tipiniam alkoholizmu sergančiam asmeniui gali drebėti rankos, sunku atlikti greitus ar tikslius judesius, veliasi liežuvis, o dėl suprastėjusios koordinacijos gresia didesnė tikimybė pargriūti, – pasakoja mokslininkė. – Nors geriausias vaistas nuo alkoholizmo – visiška abstinencija, gausiai vartojant vitaminą B1, galima iš dalies atkurti prarastas smegenėlių funkcijas ar pagerinti atmintį sergantiesiems Vernikės–Korsakovo sindromu.“

Vernikės–Korsakovo sindromas yra sunkus smegenų veiklos sutrikimas, pasireiškiantis sunkia alkoholizmo forma sergantiems asmenims. Jis pažeidžia akies nervų gyvybingumą ir raumenų koordinaciją, todėl nuo jo kenčiantiems asmenims tampa sunku orientuotis aplinkoje, vaikščioti ar atlikti paprastas kasdienes užduotis.

Šio sindromo atmaina – Korsakovo psichozė – pasižymi sunkiais atminties sutrikimais. Sergančiajam vis sunkiau įsiminti naują informaciją. „Valanda po pokalbio šį sindromą turintis asmuo jo nebeprisimins, bus pamiršęs ir pokalbio turinį, ir pašnekovą, – sako dr. R. Dirvanskienė. – Nukenčia ir ilgalaikė atmintis. Asmuo gali nebeprisiminti nei šeimos narių, nei gyvenamosios vietos, gatvėje nebeatpažinti buvusių draugų ar bendradarbių.“

Be to, kad sutrikdomos smegenų funkcijos ir jose vykstantys cheminiai procesai, dideliais kiekiais alkoholį vartojančių asmenų smegenys ima sparčiau trauktis. Palyginti su alkoholio nevartojančiais ar retai vartojančiais asmenimis, mėgstančių išlenkti taurelę žmonių smegenų senėjimo procesai vyksta sparčiau, jų smegenų ląstelės greičiau traukiasi ir, bėgant metams, praranda daugiau tūrio. Gausaus alkoholio vartojimo sukelti kraujotakos ir kepenų veiklos sutrikimai taip pat prisideda prie dėmesio ir atminties problemų – dažnai išgeriantiems vis sunkiau atlikti bet kokias protinio ar fizinio darbo reikalaujančias užduotis.