PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Koronavirusas2021 m. Liepos 22 d. 16:41

Mokslininkas: „Rugsėjo 1-ąją vėl turėsime po 3 000 atvejų per dieną“

Vilnius

Asociatyvi A. Rutkausko nuotr.

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt


182563

Buvęs Vyriausybės Nepriklausomos ekspertų patariamosios tarybos bei Prezidento sveikatos ekspertų tarybos COVID-19 klausimams narys, matematikas, duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo vienu iš scenarijų, kaip artimiausiu metu Lietuvoje gali augti naujų koronaviruso atvejų progresija.

„Populiariausias klausimas, kurį dabar man užduoda žurnalistai, yra kiek augs atvejai. Jeigu išliks 70% savaitinis augimas, tai atsakymas nėra sudėtingas. Per Žolines turėsim 600 atvejų per dieną, rugsėjo 1 – 3000. Nes 70% augimas reiškia, kad turime geometrinę progresiją, kurios daugiklis yra 1.7.

Tik svarbu suprasti, kad tai nėra prognozė. Tai yra scenarijus, kurio pagrindinė prielaida yra ta, kad 70% savaitinis augimas laikysis ateinančias 7 savaites. Istoriškai tokio augimo per epidemijos laikotarpį dar nėra buvę. Bet taip pat dar neturėjome ir tokio užkrečiamumo COVID-19 viruso varianto.

Dėl vakcinacijos į didelius atvejų skaičius reikia irgi žiūrėti kitaip. Jungtinėje Karalystėje hospitalizacijų skaičius yra 5 kartus mažesnis palyginus su tuo, kas buvo praeitų metų rudenį. Mirčių skaičius mažesnis net 17 kartų. Tai kol kas tik preliminarūs skaičiai, bet jie teikia nemažai vilties. Tik nereikia užmiršti, kad Jungtinėje Karalystėje vakcinavimo lygis kur kas aukštesnis ir atitinkamai Lietuvoje atvejų santykis su hospitalizacijomis ir mirtimis bus mažesnis.

Viena aišku, kad nerūpestinga vasara jau baigėsi ir kad laiko veiksmams turime kur kas mažiau. Nors 70% augimo scenarijus atrodo pesimistiškai, žiūrint į kitų šalių atvejų augimo skaičius tai gali būti realistinis arba dar blogiau optimistinis scenarijus.

Išėjimo strategija iš šitos situacijos išlieka visuomeninis imunitetas. Tam reikės paskiepyti likusią visuomenės dalį (natūralaus persirgimo scenarijus net nesvarstytinas, nes jo tempai per lėti) ir kuo greičiau tai padarysime, tuo greičiau su epidemija susitvarkysim.

Nesiskiepijimas yra problema ir jai nebus lengvo sprendimo. Didžiausia klaida, kurią galima padaryti tai galvoti kad yra vienas ir paprastas sprendimas, kuris privers visus skiepytis. Kiekvienas nepasiskiepijęs turi savo baimes ir kiekvieną jį galima įtikinti arba rasti svertų kurie jį sumotyvuotų skiepijimuisi. Visados yra kraštutinių priemonių, kurias galima pritaikyti, bet kraštutinės priemonės ir yra kraštutinės ir jas reikia taikyti kai jau visos kitos priemonės neveikia“, – dėsto mokslininkas, taip pat su sekėjais pasidalijęs ir lentele su tikėtina naujų atvejų progresija.