PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2021 m. Gruodžio 31 d. 19:38

Mokslininkai teigia, kad Plutoną ir Mėnulį reikia priskirti planetoms

Pasaulis

Unsplash.com nuotr.

Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt


199384

Plutonas ir Mėnulis turėtų būti klasifikuojami, kaip planetos, teigia mokslininkai tuo pat metu sklindant diskusijoms, kad dabartinis planetos apibrėžimas „yra įsišaknijęs tautosakoje ir astrologijoje“.

Ekspertai analizavo, kaip planetos apibrėžimas kito nuo Galilėjo laikų XVII amžiuje iki Tarptautinės astronomijos sąjungos (IAU) sprendimo 2006 m. sukurti naują apibrėžimą, kuris reiškė, kad Plutonas nepriskiriamas planetoms.

Prieštaringai vertinamas IAU planetos apibrėžimas reikalauja, kad ji „išvalytų“ savo orbitą, kitaip tariant, būtų didžiausia gravitacinė jėga savo orbitoje.

Kadangi Neptūno gravitacija daro įtaką jo kaimyniniam Plutonui, o Plutonas dalijasi savo orbita su užšalusiomis dujomis ir objektais Kuiperio juostoje, tai reiškė, kad Plutonas prarado savo planetos statusą.

Vis dėlto, šio naujojo tyrimo autoriai teigia, kad dabartinis IAU apibrėžimas buvo skubotas, priimtas „prieš išsprendžiant svarbius klausimus“ ir dabar turėtų būti panaikintas.

Jų teigimu, geresniu planetos apibrėžimu turėtų tapti tai, ar ji kada nors buvo geologiškai aktyvi, tačiau jie pripažįsta, kad šis apibrėžimas turėtų apimti ir mėnulius bei asteroidus.

Tai potencialiai reikštų, kad mūsų Saulės sistemoje būtų keli šimtai objektų, klasifikuojamų, kaip planetos, ir tai yra vienas iš argumentų toliau laikytis IAU klasifikacijos.

Visi mūsų Saulės sistemos palydovai, pagal šią naujai pasiūlytą klasifikaciją, būtų apibūdinami, kaip planetos. Tačiau mintis, kad mėnuliai nėra planetos kilo iš „1800-ųjų astrologijos ir teleologijos“, teigia autoriai.

„Pagal planetos terminą, aš ir daugelis planetos mokslininkų, apvalius ledinius palydovus laikome planetomis,“ – sakė tyrimo autorė Charlene E. Detelich, geologė ir tyrėja iš Johns Hopkins universiteto taikomosios fizikos laboratorijos. „Visi jie turi aktyvius geologinius procesus, kurie yra varomi įvairių vidinių procesų, kas vyksta ir bet kuriame pasaulyje, kurio masė yra pakankama pasiekti hidrostatinę pusiausvyrą. Kaip geologei, yra nepaprastai naudingiau skirstyti planetas pagal joms būdingas savybes, o ne jų orbitines dinamikas.“

Kuomet IAU priėmė sprendimą 2006 metais, tuomet Detelich buvo vos 10 metų amžiaus ir apie planetas tuo metu mokėsi dar tik pirmą kartą.

„Mane visada erzino argumentas išsaugoti aštuonių planetų Saulės sistemos modelį, tam, kad moksleiviai galėtų jį lengvai įsiminti,“ – sakė ji. „Tik įsivaizduokite, kiek daugiau perspektyvų jie turėtų, jei visiškai suprastų visatos įvairovę ir mūsų vietą joje? Mes nesame viena iš aštuonių planetų, mes esame viena iš daugiau nei 200 planetų.“

Penkerius metus trukusioje pastarųjų 400 metų literatūros planetų tema apžvalgoje, paskelbtoje žurnale „Icarus“, mokslininkai nustatė, kad Galilėjaus nustatytas geofizinis planetos apibrėžimas – kad planeta yra geologiškai aktyvus kūnas erdvėje – buvo „išardytas“.

Šis geofizinis apibrėžimas buvo naudojamas mokslinėje literatūroje didesnę to laikotarpio dalį, nuo tada, kai Galilėjus jį pasiūlė 1600-aisiais, besiremdamas savo Mėnulio paviršiuje esančių kalnų stebėjimu, iki 1900-ųjų pražios.

Planetų mokslininkas Paul Byrne iš Vašingtono valstijos universiteto, neprisidėjęs prie naujojo tyrimo, taip pat tiki geologiškai aktyvių planetų apibrėžimu.

Anksčiau šiais metais rašydamas „Science Focus“, Byrne sakė, kad žmonės, 2006 metais balsavę už naująją planetos klasifikaciją, buvo „didžiąja dalimi astronomai“, o ne geologai.

Jis taip pat teigė, kad IAU sprendimas buvo „vengti vaikų sienų užgriozdinimu nepagrįstai dideliais plakatais“ su šimtais skirtingų mūsų Saulės sistemos planetų.

„Jei mes pripažįstame Plutoną, kaip planetą, tai ar ir Mėnulį turėtume laikyti planeta? Arba Ganimedą, didžiausią Jupiterio palydovą, didesnį (nors ir mažiau masyvų) už Merkurijų? Kaip geologui, mano požiūris būtų toks: „Taip, kodėl gi ne?“ – sakė Byrne.

Jei apibrėžimas būtų pakeistas ir keli šimtai objektų Saulės sistemoje oficialiai taptų planetomis, tuomet vaikai „vardintų jų vardus su tokiu pat lengvumu, kaip jie tai daro dinozaurų atveju, kurių dokumentuota 700 ar panašus skaičius rūšių,“ – sakė jis.

„Kada tik kalbu viešai ir paminiu Plutoną, pirmas klausimas, kurio sulaukiu, tai ar Plutonas vis dar yra planeta, o ne, pavyzdžiui, kodėl jo paviršius toks velniškai keistas. Praėjo 15 metų nuo IAU perklasifikavimo, o Plutono pažeminimas sulaukia daugiau dėmesio nei šaunūs dalykai, apie kuriuos sužinojome, ir tai yra didelė mokslo komunikacijos nesėkmė.“

Šis klausimas tampa vis svarbesnis, nes naujos technologijos, tokios kaip James Webb kosminis teleskopas, kuris bus paleistas šį mėnesį, leidžia atrasti dar daugiau planetų už mūsų Saulės sistemos ribų, vadinamų egzoplanetomis.

Gismeteo.lt