Mokslininkai kuria audinių regeneraciją skatinančius tvarsčius

Kaunas

Pixabay. com | HeungSoon nuotr.

Reporteris OrintaŠaltinis: Etaplius.lt

39052

Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų grupė kuria naujos kartos tvarsčius, skirtus gilioms, sunkiai gyjančioms žaizdoms gydyti.

Universiteto mokslininkų naujai sukurtam prototipiniam gaminiui būdingos antimikrobinės, antioksidacinės, priešuždegiminės savybės. Tokie tvarsčiai skatina audinių regeneraciją ir ateityje gali būti efektyvus būdas įsisenėjusioms sveikatos problemoms spręsti.

Akytą tvarsčių struktūrą KTU Polimerų chemijos ir technologijos katedros tyrėjai išgavo panaudodami liofilizacijos būdą.

„Kempinių pavidalo tvarsčiai užpildo žaizdos vietą, suteikia terpę ląstelių sukibimui, dalijimuisi ir tarnauja kaip aktyviųjų junginių nešikliai“, - pasakoja KTU Cheminės technologijos fakulteto mokslininkė Odeta Baniukaitienė. Pasak jos, didžiausias iššūkis šiuolaikiniams audinių inžinerijos mokslininkams - sukurti naujos kartos tvarsliavą, pritaikytą konkrečiam žaizdų tipui ir skatinančią audinių regeneracijos procesą.

Anot KTU atstovo Manto Lapinsko, šios aukštosios mokyklos mokslininkai tvarsčiams formuoti pasitelkė hialurono rūgštį, kuri plačiai žinoma medicinoje ir pasižymi geru stimuliuojamuoju poveikiu audinių regeneracijai. Hialurono rūgštis pritaikoma įvairiose srityse - pasitelkiama akies ragenai drėkinti, minkštųjų audinių korekcijai ir regeneracijai, injekcijoms į sąnario ertmę, kaulinio audinio regeneracijai.

KTU Polimerų chemijos ir technologijos katedroje yra sukurti tinklintos hialurono rūgšties karkasai, skirti audinių regeneracijai. Bendradarbiaujant su mokslininkais iš Lietuvos sveikatos mokslo universiteto (LSMU) šiuo metu vykdomi hialurono rūgšties pagrindu gautų karkasų tyrimai in vitro su įvairiomis ląstelėmis.

„Hialurono rūgštis yra natūralus polimeras, esantis gyvųjų organizmų tarpląstelinėje ertmėje. Esame pratę prie hialurono rūgšties pagrindu sukurtų komercinių produktų, kurie yra klampūs tirpalai arba geliai. Nors organizmas taip pateiktą polimerą greitai įsisavina, tokios formos biomedžiaga neturi reikiamos struktūros, reikalingos audinių formavimuisi“, - teigia O. Baniukaitienė.

Pasak mokslininkės, iki šiol rinkoje tvarsčių gamybai dažniausiai naudotas alginatas arba kolagenas. Hialurono rūgštis turi tvarsčiams tinkamų ypatumų, ji - bioskaidi, hidrofilinė, pasižymi suderinamumu su biologinėmis sistemomis.

Skaičiuojama, kad maždaug 1,5 proc. visų Europos gyventojų turi vieną ar daugiau lėtinių žaizdų, o jų gydymo išlaidos Europos Sąjungoje sudaro 2-4 proc. viso sveikatos apsaugos sistemos metinio biudžeto, o vienos lėtinės, įsisenėjusios žaizdos gydymas valstybei gali kainuoti net iki 10 tūkstančių eurų ir jis gali trukti nuo 6 mėnesių iki 6 metų.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt