Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris IngaŠaltinis: Etaplius.lt
Paskutiniu metu pilkųjų ruonių skaičius Baltijos jūroje yra išaugęs, žuvies mažėja, todėl konfliktas tarp žvejų ir ruonių visoje Baltijos jūroje aštrėja. Šiaurės šalyse vienas iš labiausiai pasiteisinusių būdų mažinti konfliktą – specialios pontoninės gaudyklės, pakeičiančios įprastus tinklus. Šios gaudyklės buvo pradėtos naudoti Švedijos ir Suomijos pakrantėse dar prieš 20 metų, o augant ruonių skaičiui, pradėjo plisti ir į pietus. Tačiau paaiškėjo, kad pritaikyti šias gaudykles pietinėms seklioms, smėlėtoms, nuo bangų mūšos neapsaugotoms Baltijos pakrantėms yra nemažas iššūkis.
2018 metais startavusio projekto sutrumpintu pavadinimu „Ruoniai“, pagal Žemės ūkio ministerijos programą „Mokslininkų ir žvejų partnerystės“ tikslas – pritaikyti regione jau seniai naudojamas gaudykles pontonais pakeliamu venteriu. Tai gaudyklės su keliais tinkliniais sparnais, kurie nukreipia žuvį gaudyklės centrą, o pati gaudyklė gali būti iškeliama pripučiant slidžių formos pontonus jai iš šonų, siekiant panardinti įrankį oras tiesiog išleidžiamas. Dažniausiai jos trumpai vadinamos tiesiog pontoninėmis gaudyklėmis. Tačiau siekiant apsaugoti laimikį Lietuvos žvejams reikės išmokti šias gaudykles naudoti.
Lietuvos gamtos fondui gavus papildomą paramą iš tarptautinės organizacijos CCB („Coalition Clean Baltic“) Lietuvos žvejai ir mokslininkai galėjo išvykti pasisemti patirties iš ekspertų Vokietijoje ir Švedijoje. Į kelionę vyko Mindaugas Kulakauskas iš „Minimolo“, Gediminas Vaicekauskis iš „Būtingės žuvies“, dr. Robertas Staponkus – mokslininkas ekspertas.
Pirmiausia jie plaukė keltu į Kylį, o iš Kylio – į Rostoką, Tunen institutą. Ten susitiko su vienu iš mokslinių ekspertų, lietuviškų šaknų turinčiu Dr. Daniel Stepputtis. Šis mokslininkas dirba kartu su vietos žvejais Rugeno saloje, siekdamas sumažinti nepageidaujamą paukščių ir žinduolių priegaudą, ruonių daromą žalą žvejų laimikiui, finansinius žvejų kaštus bei kurti tvarias alternatyvias žvejybos priemones, tokias, kaip modifikuotos gaudyklės. Paskutiniu metu itin aktualia problema Vokietijoje, kaip ir Lietuvoje, tapo ruonių žala žvejų įrankiams ir laimikiui.
Smėlėtose Vokietijos seklumose žvejai dažniausiai gaudo menkes, tačiau čia jų žvejyba skiriasi nuo gilių, ramių, nuo bangų ir vėjo apsaugotų akmenuotų Švedijos ir Suomijos pakrančių. Rostoko Vokietijoje mokslininkai mano atradę būdą pritaikyti pontonines gaudykles seklioms smėlėtoms pakrantėms, klasikinę apvalią gaudyklės konstrukciją pakeitę į trapecinę. Tokia forma, manoma, turėtų būti atsparesnė bangų poveikiui. Vizito metu, vokiečiai kartu su žvejais ir Vokietijos aplinkosaugininkais rinko ir konstravo naujos konstrukcijos gaudyklę.
Nors tokio tipo gaudyklės nėra labai aktualios Lietuvos priekrantei, strimelių žvejybai, tačiau galimos modifikacijos gali būti naudingos ir lietuviams žvejams.
Tos pačios dienos vakarą lietuvių laukė naktinis keltas iš Rostoko į Treleborgą Švedijoje, o iš ten – kelionė automobiliu į Karshamn‘ą. Čia žvejai ir ekspertai susitiko su vienu iš pontoninių gaudyklių pradininkų ir pagrindinių mokslinių tyrimų ekspertu Dr. Svenu-Gunnaru Lunnerydu. Būtent šio mokslininko ir jo komandos tyrimų dėka, pontoninės gaudyklės tapo sėkmingiausia apsauga nuo ruonių Baltijos jūroje.
Ši išvyka buvo ypač naudinga, nes žvejai turėjo galimybę praktiškai susipažinti su pontoninių gaudyklių naudojimu jūroje iš švedo žvejo Glenn‘o valties. Šis žvejas jau daugelį metų bendradarbiauja su Švedijos žemės ūkio universiteto mokslininkais. Pontoninų gaudyklių naudojimas reikalauja išmanymo, patirties, įgūdžių. Jos stipriai skiriasi nuo tradicinių Lietuvoje naudojamų statomųjų žiauninių tinklų bei atvirų gaudyklių. Jos yra masyvios, todėl transportuojamos ant specialių slidžių formų pripučiamų plūdurų. Būtent šį procesą ir demonstravo švedų žvejas.
Dieną užbaigė ilgos diskusijos kartu su Svenu-Gunnaru ir Glenn‘u. Lietuvos priekrantė, kaip ir Vokietijos, labai skiriasi nuo Švedijos pakrantės, todėl diskusijų metu buvo braižomos schemos ir sprendžiama, kaip adaptuoti švediškas gaudykles Lietuvos pakrantėms.
Rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje šie užsienio ekspertai atvyks į Lietuvą. Čia jie pasidalins savo patirtimi su visa Lietuvos priekrantės žvejų bendruomene ir visais, kuriems bus įdomūs ruoniai, tvari žuvininkystė ir pontoninių gaudyklių naudojimas.
Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.