Mokėsi bendrojo ugdymo mokyklų direktorių pavaduotojai ugdymui

Klaipėda

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

21201

Š. m. lapkričio 21 d. didelis būrys bendrojo ugdymo mokyklų direktorių pavaduotojų ugdymui rinkosi į Švietimo ir sporto skyriaus salę, kur vyko tęstinio seminaro ,,Mokyklos veiklos įsivertinimas: gautų duomenų panaudojimas planuojant mokyklos veiklą“ antroji sesija.

Foto galerija:

Pirmojoje seminaro dalyje Vaidas Bacys, Aukštelkės mokyklos direktorius, kalbėjo apie tai, kaip reikėtų pildyti ir pateikti Nacionalinei mokyklų vertinimo agentūrai (toliau – NMVA) Bendrojo ugdymo mokyklų 2016–2017 m. m. įsivertinimo ir pažangos anketą (2016 m. NMVA pateikė įsivertinimo ir pažangos anketas 86,2 proc. rajono mokyklų (šalyje – 75,8 proc.)).

Direktorius akcentavo, kad Švietimo valdymo informacinėje sistemoje talpinamos ataskaitos yra ne tik analizuojamos NMVA, bet ir skaitomos kitų mokyklų, todėl verta atkreipti dėmesį į rašomų tekstų nuoseklumą ir logiškumą. Tekstuose turi būti įvardinti mokyklos veiklos duomenys, kurie daro įtaką mokyklos veiklos pažangai. Daugiausia seminaro laiko skirta mokyklos pažangos apibūdinimui.

Buvo svarbu išsiaiškinti ir susitarti dėl sąvokų vienodo supratimo. Pažanga – nebūtinai akademinė, juk mokyklose yra įvairių gebėjimų vaikų ir su jais visais dirbama. Pasak Vaido Bacio, mokyklos siekis, kad kiekvieno vaiko gyvenimo kokybė būtų geresnė negu jo tėvų.

Antrąją seminaro dalį vedė dr. doc. Jūratė Valuckienė (Šiaulių universitetas). Ji pradėjo nuo klausimo: ar planavimas prasmingas procesas, kuris daro pokytį? Atsakymas į klausimą, ar reikia strateginio planavimo, slypi organizacijos kultūroje. Reikia išsiaiškinti, kuriems žmonėms reikia strateginio planavimo, t. y., kai kuriame įstaigos strategiją, būtina ir turime susikalbėti su mokyklos darbuotojais, jie turi tikėti mokyklos gyvenimu.

Strategija ir organizacijos kultūra – dvi susijusios ir organizacijos sėkmę lemiančios dalys. Tik ta organizacija, kurioje kalbamasi ir įsiklausoma į darbuotojų mintis, poreikius, idėjas, siekiamus tikslus, kurioje kryptingai organizuojama veikla, ženkliai padidina savo pokyčių sėkmę. Visos strateginio plano dalys turi sudaryti darnią visumą.

Analizė turi remtis strateginių vertybių pasirinkimu ir mokyklos misija, tikslai ir uždaviniai turi būti įvardinti remiantis analize. Visas strateginis mokyklos tobulinimas – glaudi strategijos ir mokyklos veiklos įsivertinimo sąveika. Norint nustatyti siekiamus tikslus, reikia žinoti įstaigos stiprybes, silpnybes, galimybes ir grėsmes. Tada galima atsakyti į klausimą – kokie esame? Rengdami įstaigos strategiją, atsakysime į klausimą – kokie siekiame būti?

Planuojant mokyklos veiklą ir ją įgyvendinant, ypač didelis krūvis tenka mokyklų direktorių pavaduotojams ugdymui. Jie turi motyvuoti mokytojus kaitai. Svarbu refleksijos, buvimas kartu ir dalijimasis darbo patirtimi. Lektorė pateikė pokyčio kreivę, kurioje matome, kad einant link kaitos, asmenis aplanko įvairios nuotaikos ir jausmai – nuo nerimo, laimės, baimės, grėsmės, kaltės, depresijos einama prie laipsniško pripažinimo, o tada jau judėjimas pirmyn.

Siekiant pokyčio pažangos svarbu matuoti ir analizuoti. Rengiant mokyklos veiklos planus, tiek strateginį, tiek metinį, svarbu mokėti susitarti dėl esminių dalykų ir drauge veikti, siekiant mokinio pažangos, pasiekimų ir brandos, todėl ,,geriausias būdas nuspėti ateitį yra ją kurti“ (P. Drucker).

Šiaulių rajono savivaldybės informacija

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt