PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2018 m. Lapkričio 2 d. 12:04

Mokesčių reformos pasekmės savivaldybių nedžiugina

Šiauliai

Etaplius.lt nuotr. (archyvas)

Reporteris LinaŠaltinis: Etaplius.lt


58800

Susitikę su Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento Rajonų skyriaus Radviliškio poskyrio vedėja Jolita Bubliene, Radviliškio rajono savivaldybės meras Antanas Čepononis ir administracijos direktorė Jolanta Margaitienė išklausė informaciją apie surinkamų mokesčių į savivaldybės biudžetą dydžius, diskutavo mokesčių reformos klausimais.

J. Bublienė supažindino su vykdomos mokesčių reformos aktualijomis. Visos Lietuvos savivaldybių merai nėra patenkinti priimtomis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisomis.

Neapmokestinamojo pajamų dydžio padidinimas jau kitais metais atims iš savivaldybių biudžetų 160 mln. eurų. Vadovaujantis šiomis pataisomis, pasak, mero A. Čepononio, Savivaldybių surinktas GPM yra dedamas į vieną katilą ir dalijamas pagal Finansų ministerijos sukurtą formulę. Merai prašo keisti finansavimo formulę, nes mažėja galimybės įgyvendinti regioninės politikos priemones, kuriant socialinės gerovės valstybę su tolygesne regionų socialine ir ekonomine plėtra. Jie prašo spręsti ir drastiškai apribotų savivaldybių skolinimosi teisių problemą. Deja, Finansų ministerija su tokiais savivaldybių norais nesutinka, nes savivaldybės neturi savarankiškų pajamų šaltinių ir to neleidžia konstitucinis fiskalinės drausmės įstatymas. Šiuo metu, atsižvelgiant į šias pataisas, pasak savivaldybių merų, Savivaldybės neteko motyvacijos skatinti užimtumą, verslumą ir investicijų plėtrą, mažinti emigraciją ir gyventojų migraciją į didžiuosius miestus. Apribotos savivaldybių galimybės ir paskatų pritraukti verslą ir kurti verslui palankias sąlygas trūkumas skurdžiausių rajonų gyventojus vis dar stumia ieškoti darbo ir geresnio uždarbio svetur, todėl regionų atskirties problema išlieka.

Pasak Radviliškio rajono savivaldybės mero Antano Čepononio, buvo planuota, kad 2019 m. Radviliškio rajono savivaldybė turėtų gauti 19 mln. 800 tūkst. Eur GPM, bet pagal naująją tvarką planuojama gauti nepilnai 19 milijonų eurų. Kitais metais bus surinkta daugiau GPM nei pernai, o į savivaldybę jo sugrįš mažiau. „Šiais metais dar neprasidėję kaimo bendruomenių „LEADER“ programos projektai, šešių nuotekų valymo įrenginių rajone statymo, ŠRATC komunalinių atliekų aikštelių įrengimo projektai – visiems šiems darbams 2018 metais savivaldybės biudžete buvo numatytas prisidėjimas investicijų programoje, bet jie bus atidėti kitiems metams. Tam turėsime rasti lėšų turimame 2019 m. biudžete, bet neturėdami galimybių skolintis. Tai apsunkins 2019 metų biudžeto planavimą“, – sakė jis.

Aišku, kad nuo 2018 metais surinktų mokesčių priklausys ir Savivaldybės biudžeto likutis. Pasak susitikime dalyvavusios Finansų skyriaus vedėjos Ritos Chlebauskienė, Savivaldybės biudžeto likutis metų pabaigoje priklausys nuo biudžeto vykdymo, pvz., turto mokesčių tikimasi apie 100,0 tūkst. viršplaninių pajamų, žemės mokesčio – apie 500,00 tūkst. viršplaninių pajamų, o Gyventojų pajamų mokestis (GPM) šiuo metu yra nevykdomas.