Moderniausias gydymas nepadės, jeigu ligonis nepaisys gydytojo patarimų

Šiauliai

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt

40756

Prostatos vėžys klastingas – jam atsinaujinus, po gydymo ligonis gali nieko blogo nejausti. Kartais prastą nuotaiką, silpnumą, nenorėjimą nieko daryti, pasikeitusius nugaros, dubens skausmus vyrai vertina kaip pervargimą arba amžiaus pokyčius. Tačiau tai gali būti ir atsinaujinusios ligos požymiai, todėl bet kokie sveikatos pasikeitimai yra priežastis atlikti prostatos specifinio antigeno (PSA) kiekio kraujyje tyrimą.

Ne pasaulio pabaiga

Neseniai atliktas tyrimas „Ne išgyventi, o gyventi“ parodė, kad nustatyta prostatos liga vyrus gali privesti prie savižudybės. Specialistai dėl to tik skėsčioja rankomis: dabar yra tiek daug galimybių gydytis, tad tikrai nereikėtų nusiminti.

„Visi prostatos vėžiu sirgę vyrai privalo nustatytu laiku apsilankyti pas gydytojus ir būtinai atlikti PSA tyrimą, nepaisant to, kiek metų praėjo po gydymo“, – teigia Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikos onkologė chemoterapeutė Judita Filipauskienė.

Kas kiek laiko pacientas turi atlikti PSA tyrimą, nustato urologas, kuris žino paciento ligą. Paprastai, jeigu žmogus buvo gydytas nuo didelės rizikos prostatos vėžio, iš pradžių PSA turi tirtis kas 3 mėnesius, vėliau – kas 6 mėn., ilgainiui – kartą per metus. Jeigu jam buvo nustatytas mažos rizikos vėžys, pradžioje – kas pusmetį, vėliau, kai liga tampa lėtine, – bent kartą per metus, jei gydomas hormonų terapija – kas 3 mėnesius.

„Deja, nėra specifinių simptomų, kurie padėtų įtarti, kad liga pabudo. Tik esant užleistam prostatos vėžiui, prasideda kaulų skausmai, kai kuriems ligoniams – šlapinimosi sutrikimai. Jeigu ligonis buvo operuotas ar jam taikytas spindulinis gydymas, vienintelis ir pirminis atsinaujinusios ligos požymis – didėjantis PSA rodiklis. Po radikalaus gydymo jis turėtų būti neišmatuojamas ar labai mažas“, – teigia gydytoja.

Vis dėlto kartais pasitikrinti būtina, ir nelaukiant eilės. Įspėti apie atsinaujinusią ligą gali požymiai, į kuriuos dažnai nekreipiame dėmesio. Specialistai, norėdami objektyviau įvertinti paciento skundus, naudoja vadinamąjį Karnofskio klausimyną, kuris kartu su PSA tyrimu padeda jiems laiku įtarti atsinaujinantį prostatos vėžį. Gydytojai paciento klausia, ar jis energingas, ar jam rūpi šeimos reikalai, ar nesiskundžia skausmais, ar jo nepykina, ar nesijaučia esąs ligonis, ar daugiau laiko praleidžia lovoje, o gal ėmė baimintis mirties, prarado viltį, kad pavyks nugalėti ligą, nuliūdo, ėmė vengti draugų ir šeimos, tapo nervingas. Šie klausimai naudingi ir ligonio artimiesiems – atsakę į juos, jie gali anksčiau pastebėti, kad vyrui ne pavasario nuovargis, o atsinaujinusios ligos požymis. Tokiu atveju reikia paskatinti jį atlikti PSA tyrimą.

„Vyrai linkę slėpti, kas jiems nutiko, – sako onkologė. – Todėl šeimos nariai turi būti atidūs ir stebėti artimąjį. Gerai, kai ligonis pas gydytoją ateina ne vienas, o lydimas artimojo. Šeimos narys gali užduoti racionalesnių klausimų, padėti ligoniui suprasti, kas sakoma, nes sergančiam žmogui sunkiau priimti informaciją. Būtų labai gerai, kad šeimos nariai kartu ateitų ir prieš gydymą, ir po jo, jie gali padėti priimti teisingus sprendimus, primins ateityje laiku pasitikrinti.“

Liga netikėtai atsinaujino

Julius nuo prostatos vėžio buvo gydytas prieš 12 metų. „Gydymo rezultatai buvo geri, gydytojai sakė, kad pasveiksiu. Iš pradžių turėjau sveikatą pasitikrinti kas kelis mėnesius, vėliau – kasmet. Kaskart iš gydytojo išeidavau smagiai nusiteikęs, nes tyrimai buvo geri ir gerai jaučiausi. Laikas bėgo, užmiršau, kad sirgau, tapo kvaila vaikščioti į polikliniką ir ieškoti ligų“, – prisimena 66-erių vyras.

Tačiau prieš kelis mėnesius jo savijauta suprastėjo, kartais kur nors vis susopdavo, tapo piktas ir net žvejyba, kurią jis labai mėgo, ėmė erzinti. „Žmona, nebeapsikentusi dūsavimų, nuvarė mane pas šeimos gydytoją. Kraujo tyrimas parodė, kad PSA kiekis yra padidėjęs. Teko važiuoti pas onkologus“, – pasakoja vyras.

Ten, atlikus išsamesnius tyrimus, buvo nustatyta, kad Juliui atsinaujino prostatos vėžys ir jau yra metastazių kauluose. „Dabar laukiu, ką jie nuspręs, kaip gydys. Barė, kad nedariau PSA tyrimų, tuomet ligą būtų nustatę anksčiau“, – guodžiasi kėdainiškis.

„Šiandien apie onkologines ligas žinome vis daugiau ir nustatome ne tik prostatos vėžį, bet ir tai, koks jis: vienas vyras gali sirgti labai piktu vėžiu, o kitas – neagresyviu. Todėl pirmąjį teks kuo skubiau gelbėti, o antrojo gal net nereikės gydyti, o užteks stebėti, ar liga neaktyvėja“, – teigia J. Filipauskienė.

Dabar apie 80 proc. ligonių, kuriems naujai nustatytas prostatos vėžys, galima išgydyti. Kitiems, kuriems nustatomas išplitęs vėžys, ligą galima pristabdyti. Būna, kad liga sugrįžta. Ir tokiu atveju galime sustabdyti ligos plitimą, duoti žmogui galimybę gyventi.

Tokie žmonės gali gyventi be didelių negalavimų ir 2–3 metus, ir 15 metų. Tai priklauso nuo ligos piktumo, paciento bendros sveikatos būklės, gretutinių ligų.

Yra daug galimybių

Net išplitus vėžiui, yra daug būdų gydyti ligą. Jei iš pradžių buvo taikytas spindulinis gydymas, vėliau gali būti taikoma krioterapija, chirurginis, medikamentinis ar kartotinis spindulinis gydymas. Jei ligonis buvo operuotas, atsinaujinus ligai, gali būti taikomas spindulinis gydymas. Po tokio gydymo dalis pacientų pasveiksta. Jeigu ne, tuomet taikoma sisteminė terapija – skiriama vaistų. Visų pirma – hormonų. Dabar yra galimybė juos taikyti ilgą laiką – kai nustoja veikti vieni, galima skirti vadinamųjų antrosios eilės hormonų. Taip pat yra ir įvairių chemoterapinių vaistų. „Tinkamiausią gydymą parenka multidisciplininė gydytojų komisija“, – tvirtina J. Filipauskienė.

Vis dėlto mokslininkai ieško ir kitų būdų suvaldyti prostatos vėžį. Jie stengiasi pažinti jo atsiradimo ir vystymosi mechanizmus, ieško biogenetinių žymenų. Nuo jų priklauso, kokie vaistai veiks geriau. Kai tai bus įrodyta, kiekvienam ligoniui gydytojai galės skirti labiau individualizuotą gydymą. Be to, šie vaistai turėtų būti minimaliai toksiški ir maksimaliai efektyvūs.

Tačiau net moderniausi vaistai nepadės, jeigu ligonis nebendradarbiaus su gydytoju ir neklausys jo patarimų. „Yra pacientų, kurie iš pradžių dar paiso mūsų rekomendacijų, o vėliau užsimiršta ir nustoja lankytis pas gydytojus. Būna atvejų, kai liga atsinaujina ir po 10, ir daugiau metų“, – sako specialistė.

Reklama

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt