MO muziejus atidarytas: bilietai į šventinius renginius beveik išgraibstyti

Oficialus Metų kultūros įvykiu vadinamo MO muziejaus atidarymas įvyko. Į vidurdienį prasidėjusią MO atidarymo diskusiją, kurioje dalyvavo 20 mln. eurų į šį projektą investavę mokslininkai Danguolė ir Viktoras Butkai, muziejaus architektas Danielis Libeskindas, pirmosios parodos „Visas menas - apie mus“ kuratorė prof. Raminta Jurėnaitė ir muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė, netilpo visi norintys.

Bilietai išgraibstyti į daugelį MO muziejaus atidarymo renginių.

Pasak V. Butkaus, jis su žmona Danguole - ne vadybininkai, o chemijos, biochemijos mokslininkai. Mecenatai ir meno kolekcininkai kapitalą susikrovė 2010 metais sėkmingai pardavę biotechnologijų bendrovę „Fermentas“ JAV mokslinių technologijų milžinei „Thermo Fisher Scientific“.

Pasak V. Butkaus, „Fermentas“ buvo sukurtas būtent tyrinėjant ir dirbant su DNR, taigi DNR formos laiptai simbolizuoja, kad MO muziejaus šaknys slypi mokslinėje veikloje, muziejus yra mokslo ir meno bendradarbiavimo vaisius.

Spalio 18 dieną duris atvėręs MO muziejus pagal garsiojo architekto Danielio Libeskindo projektą pastatytas Vilniuje, vietoje nugriauto „Lietuvos“ kino teatro. Tačiau, kaip sakė V. Butkus, bendradarbiaujant su kino centru „Pasaka“ MO muziejaus kino salėje taip pat bus rodomi filmai.

Gedintiems nugriautosios „Lietuvos“ galima paverkti prie jos užrašo MO muziejaus kiemelyje.

Į muziejų bus galima patekti su muziejaus standartiniu bilietu, kurio kaina - 7 eurai, vaikams iki 7 metų amžiaus bilieto nereikės, moksleiviams, studentams, senjorams bus taikomos nuolaidos.

Muziejaus steigėja D. Butkienė rūpinasi MO muziejaus skaityklos projektu. Pasak mecenatės, joje sukaupta apie 2,5 tūkst. knygų.

„Yra rimtesnių ir visai paprastų knygų apie meną žmonėms, kurie tik pradeda skaityti, yra apie šiuolaikinį meną ir jo procesus, taip pat daug knygų apie muziejus, jų architektūrą, edukaciją, vadybą. Be meno, yra vienas skyrelis knygoms apie Vilnių. Visai nemažai pavyko jų surinkti. Dalis skaityklos skirta Lietuvos kultūros istorijai nuo pokario iki šių dienų“, - vardijo D. Butkienė.

Kalbėdamas apie lietuvių menininkų darbų kolekciją, kuri sukaupta Butkų lėšomis, V. Butkus pabrėžė, kad ji nėra baigta. „Turime 5 tūkst. eksponatų, aš asmeniškai dalyvauju kūrinių pasirinkime, tad kolekcija bus pildoma taip pat intensyviai, kaip ir iki šiol. Priauga naujų menininkų, kurie verti būti kolekcijos dalimi, tad verta sekti ir stebėti“, - sakė muziejaus įkūrėjas.

Pirmosios MO parodos „Visas menas - apie mus“ kuratorė prof. dr. Raminta Jurėnaitė sakė, kad muziejus pirmiausiai pašvęstas vaizduojamajai dailei.

„Kolekcija buvo sudarinėjama 10 metų, o pirmosios parodos tema „Visas menas apie mus“ - labai apibendrinanti. Išeities tašku tapo pati kolekcija, kuri apžvelgia visą 60 pastarųjų Lietuvos meno metų raidą. Bus galima pajusti, kas atsitiko Lietuvoje per šį laiką“, - sakė prof. R. Jurėnaitė.

Apmąstydama šį laiką, menotyrininkė pastebėjo įvairių menininkų kūryboje pasikartojančias kelias temas. Viena iš tų, prie kurių grįžta skirtingų kartų menininkai, - esmės universalumo paieškos per gamtos abstrahavimą, abstrakciją.

Kita prof. R. Jurėnaitės minėta tema - didžiosios dramos ir mitai: pokario išgyvenimai, sovietinė kariuomenė, holokausto atmintis ir bendražmogiškos egzistencinės dramos.

„Dar viena tema, kurioje savo pačios nuostabai radau labai įdomių kūrinių, - praeinanti kasdienybė, fiksuojanti, kas svarbu visuomenei, bet ir asmeniškai. Mažiau gausi, bet labai įdomi ir jaudinanti tema - kontrolės visuomenėje ir savikontrolės praradimo tema. Autorių nelabai daug, bet jų darbai labai ryškūs“, - apie pirmąją MO parodą kalbėjo menotyrininkė.

Pasak prof. R. Jurėnaitės, tapybos bus daug, bet temos atskleidžiamos ir per piešinius, fotografiją, videokūrinius, skulptūras, objektus.

Parodoje eksponuojami 346 kūriniai, pristatoma 71 autoriaus kūryba.

„Norėjosi, kad žiūrovai pajustų rinkinio intensyvumą, tad paroda - bandymas kalbėti ne tik apie intelektualius dalykus, bet ir apie jausmus, kelti nepatogius, skausmingus klausimus, istorijos momentus, kaip ir kasdienio džiaugsmo akimirkas, įtraukiant komiškus, linksmus kūrinius, tad nuobodžiauti ir likti abejingais neteks“, - sakė prof. R. Jurėnaitė.

ELTA primena, kad Danguolės ir Viktoro Butkų iniciatyva 2009 metais įsteigtas MO muziejus iki birželio 7 dienos veikė kaip Modernaus meno centras (MMC).

Vienoje didžiausių Lietuvoje privačioje meno kolekcijoje - apie 5 tūkst. kūrinių, kurie ir taps naujo modernaus ir šiuolaikinio meno muziejaus branduoliu. 3,7 tūkst. kvadratinių metrų ploto MO muziejuje planuojama eksponuoti Lietuvos modernaus meno kolekciją nuo 1960 metų iki šių dienų.

Pagrindinė ekspozicijų salė įrengta trečiame aukšte. Muziejuje taip pat įrengta atvira stogo terasa bei skveras prie pastato. Pirmame pastato aukšte - holas su sale, knygų parduotuvė, kavinė, saugyklos.

Mažoji parodų salė bei skaitykla ir administracinės patalpos - antrame MO muziejaus aukšte.

V. Butkus tikisi, kad MO bus susitikiMO vieta, kurioje norėsis užsibūti ir iš naujo atrasti meną bei kitokį laisvalaikį.

Paklaustas, ką mano apie MO muziejaus statybų procesą, Vilniuje viešėjęs pastato architektas D. Libeskindas teigė esąs maloniai nustebintas, kad taip greitai vyko statybų darbai.

ELTA primena, kad pagal vieno garsiausių JAV architektų D. Libeskindo projektus statomi muziejai, koncertų salės, universitetai, viešbučiai, prekybos centrai, gyvenamieji namai ir kiti pastatai įvairiose šalyse.

Tarp garsiausių architekto darbų minimi F. Nusbaumo muziejus Osnabriuke (1998 m.), Žydų muziejus Berlyne (2001 m.), Imperijos karo muziejus Mančesteryje (2002 m.), privati B. Veilio galerija Maljorkoje (2003 m.), Metropoliteno universiteto Doktorantūros centras Londone, Danijos žydų muziejus Kopenhagoje (abu 2004 m.), bendrovės „Hyundai Developmenl Corporation“ administracinis pastatas Seule, M. Volio centras Barlano universitete Tel Avive (abu 2005 m.), Šiuolaikinis žydų muziejus San Franciske, Karo istorijos muziejus Dresdene.

ELTA