Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt
Sausis ir vasaris – pats sunkiausias metas miško žvėrims, jiems pradeda trūkti maisto. O stora sniego danga baisesnė ir už badą, ypač daug jaunų stirnų dėl to žūva. Tačiau miško žvėrims padėti norintys žmonės turi žinoti keletą svarbių detalių.
„Maisto negalima palikti ant sniego paviršiaus, jį būtina sudėti ant žemės, nukasus bent kvadratinį metrą sniego, jeigu nėra įrengta specialių ėdžių. Patartina bristi kuo giliau į mišką. Tinkamiausios vaišės žvėrims: grūdai, obuoliai ir kiti natūralūs produktai“, – kalba prisiekęs miškininkas, parlamentaras Justinas Urbanavičius.
Miškininkas atkreipia dėmesį ir į dar vieną svarbią detalę: žvėrys greitai įpranta prie vietos, kur rado maisto, gali liautis ieškoti kitur. Todėl būtina žinoti, kad pasiryžus žvėris maitinti, ypač kai žemę apklojusi stora sniego danga, reikia tai daryti sistemingai, bent kartą per savaitę.
Šį savaitgalį vyras su sūnumi Viliumi darbavosi Kauno rajono Alšėngirės, Mikailinės, Laibutės miškuose. Su, iš savo senelio paveldėtu traktoriumi, valė nuo sniego plotus miško gilumoje, supylė juose pusę tonos grūdų: „nepasiekiančios per sniego plutą viržių, želmenų stirnaitės kurį laiką bus sočios, baltasis badas negrės, tačiau kartą pasirūpinus, prisiimam pareigą čia sugrįžti“.