Miško teršėjas turės susimokėti ir už neteisėtą automobilių ardymą: paskirta beveik 1,6 tūkst. bauda

Šiauliai

Reporteris DovilėŠaltinis: Etaplius.lt

197455

Lapkričio 2-oje pusėje Aplinkos apsaugos departamento Pakruojo aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai atlikę tyrimą dėl Joniškio rajone išmestų atliekų, nustatė miško teršėją iš atliekose rastų dokumentų. Taip pat paaiškėjo, kad pažeidėjas neteisėtai ardė automobilius. Už šiuos pažeidimus asmeniui skirta 1550 eurų bauda.

Aplinkosaugininkai gavę pranešimą, kad Minčaičių karjero prieigose, Žagarės seniūnijos Joniškio rajone yra išmestos automobilių ardymo atliekos, nuvyko į įvykio vietą.

Kadangi ši teritorija priklauso Žagarės regioniniam parkui aplinkosaugos pareigūnai atliekas vietoje apžiūrėjo kartu su Žagarės regioninio parko direkcijos specialistu ir Žagarės seniūnijos seniūnu.

Nustatyta, kad miške rastos atliekos – išardytų transporto priemonių dalys. Daugiausiai apdailos dalys: durų apmušalai, plastikai, lubų apmušalai, sandarinimo gumos, žibintai, vairas, jungtukai, tuščios talpos, pakuotės ir kt. Bendras išmestų atliekų kiekis sudarė apie 3,76 m3.

Tarp atliekų aplinkosaugininkai rado dokumentus su tam tikrais duomenimis pagal kuriuos pavyko identifikuoti ir surasti miško teršėją.

Nuvykus į Akmenės rajone gyvenančio pažeidėjo namus aplinkosaugininkai rado neteisėtai ardomus automobilius ir laikomas išardytų automobilių dalis. Aplinkosaugininkai atpažino ir dar vieną svarbią detalę – išardytų automobilių dalys buvo sudėtos į tokius pačius vienos įmonės logotipu pažymėtus maišus, kaip ir rastos miške.

Asmuo pripažino, kad išsiardė kelis savo automobilius ir išmetė atliekas nurodytoje vietoje. Išmestas atliekas asmuo buvo įpareigotas surinkti ir priduoti atliekų tvarkytojams.

„Už atliekų išmetimą Regioninio parko teritorijoje asmeniui paskirta 1400 eurų bauda, kai atliekų tvarkytojui priduodant atliekas reikėjo sumokėti tik 18 eurų. Be to pažeidėjui teks sumokėti 150 eurų už eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymą neturint leidimo. Taigi įspėjame, kad sumokėti atliekų tvarkytojui ir tinkamai priduoti atliekas tikrai labiau apsimoka“, – teigia Pakruojo aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnas Konstantinas Rezgys.

Aplinkosaugininkai primena kas gresia už aplinkos teršimą

Administracinių nusižengimu kodekse numatytos baudos už aplinkos teršimą (ne tik miško) skirstomos pagal išmestų atliekų kiekį, jų pavojingumą ir užterštos teritorijos statuso (pvz. rezervatas, nacionalinis ir regioninis parkas ar draustinis ir kt.). Pagal Atliekų tvarkymo įstatymą atliekos skirstomos į pavojingąsias ir nepavojingas. Pavojingosiomis laikomos tokios atliekos, kurios pasižymi aplinkai toksiškomis arba ardančiomis savybėmis, pavyzdžiui, asbestinis šiferis. Buitinės atliekos paprastai laikomos nepavojingomis.

Skiriama bauda priklauso ir nuo užterštos atliekomis teritorijos, jei tai pvz. požeminio vandens vandenviečių apsaugos zona, rezervatas, nacionalinis ir regioninis parkas ar draustinis ir kt.

Taip pat gali būti paskaičiuota gamtai padaryta žala, kai gruntas užteršiamas pavojingomis atliekomis (tepalais ar pan.), teršėjui gali tekti atlikti ir grunto tyrimus, bei parengti teritorijos tvarkymo planą.

Aplinkos užteršimas mažesniu negu 100 kub. decimetrų (100 litrų) nepavojingųjų atliekų kiekiu užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 90 eurų. Saugomose teritorijose užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 60 iki 140 eurų.

Aplinkos užteršimas didesniu nei 100 kub. decimetrų kiekiu užtraukia 150–300 eurų baudą, saugomose teritorijose – 300–850 eurų.

Aplinkos užteršimas 1  kubiniu metru ir didesniu kiekiu užtraukia 550–1500 eurų baudą, saugomose teritorijose – 1400–2400 eurų.

Už aplinkos teršimą pavojingosiomis atliekomis numatytos 60–4300 eurų baudos.

Aplinkos užteršimas 5 kubinių metrų ir didesniu pavojingų atliekų kiekiu, kai dėl jos pavojingomis atliekomis buvo užteršta aplinka požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose, rezervatuose, nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, draustiniuose, biosferos poligonuose, atkuriamuosiuose ir genetiniuose sklypuose, gamtos paveldo objektų teritorijose, gamtos paveldo objektų buferinėse apsaugos zonose, kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijose ir jų apsaugos zonose, rekreacinėse teritorijose, išžvalgytų naudingųjų iškasenų telkiniuose, aerodromų, magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių), meteorologinių stebėjimų aikštelių, vandens matavimo stočių apsaugos zonose, Šiaurės Lietuvos karstinio regiono intensyvaus karsto žemėse, šaltiniuotose vietose ir pelkėse, geležinkelio kelių ir jų įrenginių, geležinkelio želdinių ir valstybinės reikšmės kelių apsaugos zonose, užtraukia baudą nuo 4200 iki 6000 eurų.

received-381562253584711.jpeg

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt