Miško ir žemės savininkų asociacija susitiko su V. Čmilyte-Nielsen: išreiškė nerimą dėl Seimui pateiktų įstatymo pakeitimų

Lietuva

Viktorija Čmilytė-Nielsen. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Žygimantas ŠilobritasŠaltinis: ELTA

Ketvirtadienį Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen susitiko su Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) ir miškų ūkių rūmų atstovais.

LMSA pirmininkas Algis Gaižutis teigė, kad susitikimo metu buvo aptarti paskutinius kelis metus didėjantys ribojimai miškų savininkams bei jų nerimas dėl Seimui pateiktų Miškų įstatymo pakeitimų. Jis pabrėžė, kad jau kuris laikas didėja apribojimai ūkinei veiklai miškuose, kas neša nuostolius visam sektoriui.

„Neramina, kad naujoje miškų įstatymo redakcijoje yra labai drastiškai ir vienpusiškai apriboti veiklą, neturint aiškaus pagrindo, kas neš ateityje didžiulį nuostolį dabar tvariai tvarkomiems Lietuvos miškams“, – žurnalistams teigė A. Gaižutis.

„Išgirdome pažadą, kad nebus lekiama strimgalviais. Bus diskutuojama, įsigilinant, įsiklausant į mokslo kalbą, į argumentus, į faktus. Ir iš tikrųjų tikimės, kad priešrinkiminiu laikotarpiu bus ir miškų srityje vykdoma racionali politika“, – aiškino jis.

Birželio pabaigoje pateiktas Miškų įstatymo pakeitimo projektas, kurio tikslai – mažinti ūkinių kirtimų mąstą, ypatingai saugomose teritorijose, ir didinti Valstybinių miškų urėdijos darbo efektyvumą.

LMSA pirmininko, griežtėjant ūkinės veiklos vykdymo miškuose ribojimams, dėl to sumenkusios pajamos turėtų būti savininkams kompensuojamos. Tačiau, jo teigimu, Vyriausybė ir Aplinkos ministerija dar neatnaujino kompensavimo tvarkos.

„Kai nuosavybė apribojama, ji turi būti atlyginama sąžiningai, savalaikiai. Tai keliam klausimą, kad kai formuojamas ateinančių metų biudžetas, kad tai nebūtų pamiršta. Ir būtent tas klausimas, kad jeigu jau ambicijos keliamos, kad būtų numatytos lėšos patiriamų nuostolių atlyginimui“, – komentavo jis.

„Su tuo siejasi ir Vyriausybės vis neatnaujinama kompensavimo tvarka, kurią Aplinkos ministerija turėjo pateikti iki birželio mėnesio, bet dar nėra“, – pridūrė jis.

Anot A. Gaižučio, taip pat buvo iškeltas klausimas dėl 5 proc. privalomojo atskaitymo į valstybės biudžetą iš pajamų, gautų už parduotą žaliavinę medieną.

„Mes šnekėjome apie tai, kad mokestinė sistema yra nepalanki miškų savininkams. Ir tas 5 procentų apyvartos mokestis, kuris yra baudžiamojo pobūdžio, jis neturėtų tokia forma būti. Tai sulaukėme pritarimo“, – tvirtino jis.

Miško ūkių rūmų prezidentas: prašome mokslo žmonių įtraukimo į sprendimų priėmimą

Susitikime dalyvavęs miškų ūkių rūmų prezidentas Remigijus Bakys tvirtino, kad problemų su Lietuvoje vykdoma miškų politika atsiranda iš labai „suprimityvinto“ požiūrio.

„Problemos esmė yra tai, kad suvokimas apie miškus yra labai suprimityvintas, kaip mes juos naudojame, auginame. Ir dažnai suvokiame du kraštutinumus: manome, kad kirtimai yra jų naikinimas ir būtų gerai, kad to visai nebūtų“, – tvirtino R. Bakys.

„Visada bandome politikams pasakyti iš mokslo žmonių pusės, kad miško ūkis, tarp ko yra ir jo auginimas, ir yra aplinkosauga. Nes būtent ir stengiamės išsaugoti tuos miškus, kurie išpuoselėti ir išauginti miškininkų“, – pridūrė jis.

Anot miškų ūkių rūmų prezidento, susitikime dalyvavusios organizacijos iš politikų prašė atsižvelgti į kaštų ir naudos analizes, bei socialinius ir ūkinius poreikius miškų politikoje. Jis pabrėžė, kad į sprendimų priėmimą turėtų būti įtraukiami ir mokslo atstovai.

„Miškas negyvena amžinai. Jį galima saugoti kiek norite, bet ekosistema numirs ir formuosis nauja. Ir šioje vietoje ūkiniai ir socialiniai poreikiai bei ekologinės užduotys turi derėti kartu. Ir nepagrįsti, be jokios kaštų naudos analizės prieinami sprendimai gauna jautrią ir gerai pasaulyje vertinamą Lietuvos miškininkystės sistemą“, – aiškino jis.

„Ir dėl to sprendimai turi būti pamatuoti. Iš esmės, su visais kalbėdami, prašome dviejų dalykų – kaštų ir naudos analizės ir mokslo žmonių įraukimo į sprendimų priėmimą“, – pridūrė jis.

Birželio pabaigoje Seimui buvo pateiktas Miškų įstatymo pakeitimo ir lydinčiųjų įstatymų paketas, kuriuo norima skatinti gamtos apsaugai palankesnę miškininkystę, mažinti ūkinių kirtimų mąstą, ypatingai saugomose teritorijose ir didinti Valstybinių miškų urėdijos darbo efektyvumą.

Anot aplinkos ministro Simono Gentvilo, šis paketas užtikrins Lietuvos įstatymų atitiktį Europos teisei. Be to, anot politiko, priėmus pakeitimus sumažėtų leidžiamų pagrindinių ar plynųjų kirtimų, priklausomai nuo miško tipo.

Šiuo projektu siekiama pertvarkyti miškų grupių sistemą į labiau prisidedančią prie geresnės biologinės įvairovės apsaugos, klimato kaitos iššūkių valdymo ir visuomenės poreikių miškams tenkinimo. Taip pat užtikrinti aiškiau, greičiau ir paprasčiau vykdomą veiklą miškuose bei atsisakyti pridėtinės vertės nekuriančio teisinio reguliavimo.

Taip pat šiuo projektu siekiama tobulinti miško kirtimų reguliavimą ir supaprastinti procedūras, išlaikant dėmesį aplinkosauginiams ir darbų saugos reikalavimams ir aiškiau reglamentuojant miško žemės pavertimą kitoms naudmenoms. Be to, norima išplėsti miškų urėdijos valstybines funkcijas ir optimizuoti valstybinių miškų apsaugą.

Be to pakete siūloma patikslinti pagrindines sąvokas ir lankymosi miške tvarką, apibrėžti Miškų konsultacinės tarybos veiklą, įvesti kompensacijas už veiklos apribojimus ne saugomų teritorijų miškuose, papildyti bendrųjų miško reikmių sąrašą

Žygimantas Šilobritas (ELTA)

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt