Mirtinos smalkės tyko kiekvienuose namuose – kokių klaidų nedaryti

Vilnius

PAGD nuotr.

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt

201200

Kiekvienais metais atšalus orams ir gyventojams pradėjus intensyviai šildyti patalpas, išauga apsinuodijimo anglies monoksido, liaudyje vadinamo „smalkėmis“ atvejų skaičius. Ne išimtis ir šie metai – praėjusią savaitę žiniasklaidoje taip pat nuskambėjo istorija apie šeimos apsinuodijimą Kaune, o vien šiame rajone per pastaruosius 9 mėnesius fiksuoti 9 apsinuodijimo smalkėmis atvejai, vienas asmuo neišgyveno. Specialistai atkreipia dėmesį į klastingą smalkių pavojų ir tai, kad jis aktualus ne tik kietuoju kuru, bet ir dujomis šildomų namų gyventojams. Svarbiausia prevencija, pasak ekspertų – tinkama kaminų ir šildymo įrangos priežiūra bei anglies monoksido nuotėkį fiksuojančių daviklių įrengimas.

Vos neteko dukros

Pastaruoju metu įvykusios nelaimės Kauno miesto gyventojai Silvijai priminė vos tragiškai nepasibaigusio įvykio jos namuose.

„Tą lemtingą vakarą vonioje išlipusi suklupo dukra Karilė. Iškvietėme greitąją ir supratome, kad tai įvyko nuo apsinuodijimo smalkėmis, nors jokio kvapo ar įtarimų mums nekilo“, – pasakoja Silvija.

Ji perspėja, kad smalkės yra labai pavojingos – jos gali pirmiausia pažeisti raumenis, tad žmogus, net būdamas sąmoningas, gali nesugebėti savo jėgomis išeiti iš nuodingos patalpos.

„Kitą dieną grįžę iš ligoninės pirmiausia pasikeitėme dujų katilą ir įsirengėme smalkių daviklį. Tą primygtinai kviečiu padaryti visus gyventojus“, – apie savo patirtis kalba Silvija.

Smalkės – nepastebimos

Smalkes ekspertai vadina klastingomis dujomis, nes jos bekvapės, beskonės ir bespalvės, žmogus jų nei užuodžia, nei mato. Todėl laiku suprasti, kad patalpoje pasklido šių dujų neturint specialių daviklių – neįmanoma.

„Apsinuodijus smalkėmis žmogaus organizme hemoglobinas tampa nebepajėgus pernešti deguonį. Tad žmogus pradeda jausti deguonies stokos požymius – galvos svaigimą, pykinimą, kol galiausiai prarandama sąmonė. Kaip greitai šie procesai vyksta priklauso nuo smalkių koncentracijos patalpoje“, – sako dr. Robertas Badaras, Respublikinės Vilniaus Universiteto ligoninės (RVUL) toksikologijos centro vadovas, klinikinės toksikologijos gydytojas, gydytojas anesteziologas reanimatologas.

Pasak jo, svarbiausia pagalba smalkėmis apsinuodijusiam žmogui – grynas oras. Tad reikėtų nedelsiant pradaryti langą, o nukentėjusįjį išnešti į gryną orą, pralaisvinti drabužius, kad būtų lengviau kvėpuoti, iškviesti greitąją pagalbą.

Dr. Robertas Badaras taip pat priduria, kad sveikam žmogui be specialios įrangos eiti į smalkėmis užterštą patalpą taip pat pavojinga: jeigu dujų koncentracija didelė, galima greitai pačiam apsinuodyti. Tad pirmiausia reikėtų atidaryti duris ar langą patalpoje, siekiant kuo greičiau sumažinti dujų koncentraciją.

Apsinuodijusio žmogaus gydymas, anot toksikologo, priklauso nuo jo būklės. Jeigu žmogus apsinuodija nesunkiai, jam gali užtekti ir tiesiog patekti į gryną orą ir gauti deguonies, o sunkūs apsinuodijimo atvejai gali grėsti ir ilgalaikėmis pasekmėmis – trumpalaikės atminties sutrikimais, neurologine simptomatika.

Prevencija – tinkama priežiūra ir jutiklis

Pasak RVUL toksikologijos centro vadovo, norintys apsisaugoti nuo apsinuodijimo smalkėmis turėtų arba nuolat prižiūrėti šildymo katilus, įrangą, arba įsirengti anglies monoksido jutiklius.

Praėjusių metų pabaigoje apsaugos sistemų bendrovės „Eldes“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad anglies monoksido jutikliai – vis dar ganėtinai retas reiškinys gyventojų namuose. Tyrimo duomenimis, juos turi įsirengę vos 23 proc. gyventojų.

„Tai – labai maža dalis, žinant, kad šie jutikliai yra kritinės svarbos ir gali išgelbėti gyvybes. Didžiosios dalies Lietuvoje įvykusių apsinuodijimo nelaimių būtų buvę galima išvengti, jeigu gyventojai būtų įsirengę šią prevencinę priemonę. Ir tai nėra tik Lietuvoje pastebima problema – remiantis „Pasaulio sveikatos organizacijos“ (WHO) pateiktais duomenimis, Europoje nuo apsinuodijimo smalkėmis kiekvienais metais žūsta daugiau žmonių nei nuo ŽIV ar odos vėžio“, – pastebi „Eldes“ direktorius Artūras Taicas.

Anot jo, kartais galvojama, kad anglies monoksido jutikliai yra svarbūs tik namams, kurie kūrenami krosnimi ar turi židinį, tačiau jie būtini ir dujomis besišildančiuose namuose, nes juose taip pat gali įvykti pavojingų dujų nuotėkis. Pasak eksperto, anglies monoksido daviklį svarbiausia įrengti patalpoje, kurioje yra šildymo prietaisas, nes būtent čia pirmiausia pasklinda nuodingos dujos, kurias užfiksuotų jutikliai ir galėtų įjungti signalizaciją.

„Dar geriau naudoti daviklius, kurie ne tik perspėja apie dujų nuotėkį garsiniu signalu, bet ir yra prijungti prie saugos įmonės, kuri gali iškart reaguoti į pavojų, nedelsiant pranešti apie pavojų gelbėjimo tarnyboms ir pati atsiųsti ekipažą. Tai labai svarbu tokiais atvejais, jeigu namuose yra neįgalieji asmenys, senoliai, vaikai ar gyvūnai, kurie savarankiškai išeiti į lauką, esant pavojui, nesugebėtų“, – sako A. Taicas.

Pasak jo, anglies monoksido jutikliai nėra brangus sprendimas, tačiau renkantis labai svarbu atkreipti dėmesį, kad įrenginys veiktų ne tik lokaliai. Šiuo atveju renkamės įrenginį, kuris saugo jūsų, artimųjų ar gyvūnų gyvybes. Pigiausias variantas šioje situacijoje siūlys tik lokalią apsaugą.

„Ateityje rinkoje daugės išmaniųjų anglies monoksidų jutiklių, kurių būseną galima stebėti realiu laiku, telefone, o užfiksavus pavojų – gauti pranešimą ir į savo telefoną“, – pasakoja vadovas.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt