Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Pixabay.com nuotr.
Reporteris LinaŠaltinis: Etaplius.lt
Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, nors akivaizdu, kad vilties išgyventi nėra, mirštantis pacientas ligoninėje privalo būti gaivinamas kardiopulmoninėmis priemonėmis, tai yra taikant medicinines technines priemones. Tai, pasak specialistų, tik beprasmiškai prailgina mirštančiojo kančias.
Pagal antradienį Seimo priimtą Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymą nuo 2020 metų sausio 1 dienos situacija keisis. Gydytojai paciento negaivins tuomet, kai matys negrįžtamas sveikatos būklės pasekmes, o gaivinimas situaciją dar labiau pablogtų. Sprendimą nebegaivinti paciento inicijuoti galės abi pusės – tiek gydytojų konsiliumas, tiek pacientas ar jo artimieji. Sprendimas bus priimtas tik abiem pusėms raštiškai pritarus.
Kaip Eltai yra sakiusi Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė, vienas iš įstatymo pataisų tikslų – apginti gydytojus, kurie, net ir žinodami, kad pratęs paciento kančias, privalo jį gaivinti.
„Tai nesutaikoma su jokia etika. Įsivaizduokite, kraujo liga serga 90 metų amžiaus pacientas, ir mes vis tiek ant jo griūnam, spaudom krūtinės ląstą, į burną pučiam pusę valandos. Aš dirbusi dializės skyriuje, tikrai žinau, ką reiškia daryti dirbtinį kvėpavimą. Tai nėra paprastas veiksmas, jis atima daug fizinių ir psichologinių jėgų medikui ir neleidžia ramiai gyvenimo baigti žmogui“, – sakė parlamentarė.
Vienos didžiausių anesteziologijos klinikų Didžiojoje Britanijoje „BHR University Trust“ skyriaus vadovas dr. Tomas Jovaiša didžiausia intensyvios terapijos problema vadina gyvybės tęsimą techninėmis priemonėmis kaip tikslą. Gydytojas pateikė pavyzdžių iš Didžiosios Britanijos, kur paciento negaivinimas yra legalus. Lietuvoje į gydymo įstaigą patekusio paciento gydytojai kol kas neturi teisės negaivinti, net jei akivaizdu, kad taip tik pratęs dalies pacientų kančias.
„Moksliniame žurnale neseniai buvo straipsnis, kuriame buvo išsakyta, kad gaivinimas tampa normalios mirties dalimi. Taip neturi būti“, – pabrėžė dr. T. Jovaiša.
Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas sako, kad mirštančiajam labai svarbus dvasinis palaikymas. Svarbu, kad artimieji tiesiog būtų su juo ir nepaliktų be fizinių kančių išgyventi dar ir vienatvės.
„Ne vieną kartą teko lankyti mirštantį žmogų, prie kurio lovos stovėdami aplink artimieji šnabždasi. Tokiais atvejais klausiu, ar žmogus mirė ir išgirdęs, kad ne, primenu, kad žmogus šiandien švenčia gimtadienį. Savo gimimą Amžinybei“, – Eltai yra sakęs vyskupas K. Kėvalas.
Kaip pabrėžė vyskupas, pagalba mirštančiajam – svarbi artimo meilės pastanga: padėti žmogui oriai numirti suprantant, kad mirtis taip pat turi teisę būti ori, kaip ir gyvenimas.
„Mirties faktą mes priimam sunkiai. Galėtume sakyti, su emociniu šiurpu. Nė vienas nesame iki galo susitaikę su mirtimi. Todėl instinktyvi tendencija mirties šiurpulį mažinti ar net panaikinti. Matyti mirštančiojo bėgimą nuo tos tikrovės sunku - pats mirties procesas mums yra nežinomas, nes atsitinka tik kartą“, – sakė K. Kėvalas.
Cituodamas Popiežiškąją sveikatos apsaugos darbuotojų chartijos dalį, kurioje aptariama mirties tikrovė, vysk. K. Kėvalas akcentavo, kad sveikatos specialistai gali nepaprastai daug prisidėti prie oraus mirties išgyvenimo. Pirmiausiai – patys keisdami požiūrį į šį procesą ir tuo būdu patį žmogų, kuris miršta.
„Visos egzistencinės pajėgos sukrėstos, todėl mano pastanga šią akimirką būti šalia tokia galinga, kad pats keičiu tikrovės prasmę. Jos keitimas pakeičia patirtį. Tiek galingas yra šalia mirštančiojo esantis sveikatos darbuotojas, tiek galingas kiekvienas, esantis prie mirštančio žmogaus. Galima kalbėti apie išeinančio žmogaus kraujospūdį, techninius rodiklius, bet keletas širdingų žodžių gal labiau palengvins kančią nei informacija apie tyrimus. Taigi įsijautimas – kaip geriausias buvimas su kitu žmogumi ir pagalba jam“, – sakė vyskupas K. Kėvalas.
ELTA