PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2023 m. Spalio 13 d. 09:30

Mirkt ir aišku: apie sveikatą kartu su Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondu

Zarasai

Nuotr. iš interneto

Zarasų bibliotekaŠaltinis: Etaplius.LT


280574

Pasaulinės medijų ir informacinio raštingumo savaitės metu, spalio 24 d. (antradienį) 17 val. Zarasų viešosios bibliotekos renginių salėje, kviečiame į paskaitą apie sveikatą, žolelių gydomąsias savybes su Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondu.

Uteniškė habilituota biologijos mokslų daktarė Eugenija Šimkūnaitė (1920-1996 m.) savo gyvenimu ir veikla sukaupė ne tik didžiulį etnokultūrinį bei intelektualinį turtą Lietuvai, bet ir paliko neišdildomus įspūdžius su ja bendravusiems žmonėms bei suformavo unikalų savo, kaip liaudies žiniuonės įvaizdį. Garsas apie mūsų žiniuonę pasklido toli, net ir už Lietuvos ribų. Siekiant įamžinti daktarės Eugenijos Šimkūnaitės, istorinės lietuvių tautos asmenybės atminimą, nutarta įsteigti labdaros ir paramos fondą.

Eugenija Šimkūnaitė, kaip niekas kitas, gerai suprato, kad natūralioje gamtoje yra visos reikalingos priemonės ir medžiagos gerai mūsų sveikatai sugrąžinti ir palaikyti. Nedaug yra iškilių mokslininkų, kurie skirtų tiek laiko ir gebėtų taip vaizdžiai išaiškinti visuomenei savo tyrimų apie sveikos gyvensenos ir buvimo natūralioje gamtoje svarbą, kaip liaudies švelniai vadinama „žiniuone“.

Eugenija Šimkūnaitė gimė Krasnodaro krašte, Novorosijsko mieste. Jos tėvas Pranas Šimkūnas buvo vaistininkas, kilęs iš Indubakių kaimo Tauragnų valsčiuje, motina Olga Lebedeva-Šimkūnienė – iš Novorosijsko, medicinos sesuo. 1922 m. šeima grįžo į Lietuvą. Tauragnuose tėvas įkūrė vaistinę. E. Šimkūnaitė pasirinko tėvo profesiją. Eugenija Šimkūnaitė nuo mažens mylėjo gyvulius, paukščius, jai patiko klausytis senų žmonių pasakojimų apie senovę, apie stebuklingą gydomųjų žolynų galią. Svarbiausios jos mokslinio darbo sritys – vaistingieji augalai, jų išteklių racionalus naudojimas, sveikas gyvenimo būdas, liaudies medicina ir kraštotyra. Tyrinėjo vaistinių augalų augimo vietas, rinko tautosaką, žodžius, iš archeobotaninių liekanų nustatydavo augalų rūšį ir amžių. Organizavo mokinių vaistažolių rinkimo konkursus, Jaunojo vaistažolininko dieną įvairiuose Lietuvos regionuose. Paskelbė mokslinių ir mokslo populiarinamųjų straipsnių įvairiuose žurnaluose, laikraščiuose, dažnai skaitė pranešimus konferencijose, paskaitas visuomenei.

Pasak Eugenijos Šimkūnaitės, – „Sveikatą turime visam gyvenimui tik vieną, tad stenkimės, kad sąmoningai ar nesąmoningai neatsistotume ligos pusėje. Gydytis – ne kortomis lošti, rizikuoti nevalia“.

Maloniai kviečiame pasisemti žinių ir susipažinti su vaistažolių pasauliu.

Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos informacija