Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt
Anapilin išėjo partizanų ryšininkė, politinė kalinė, rašytoja Izabelė Skliutaitė-Navarackienė, antradienį pranešė Druskininkų rezistencijos ir tremties muziejus.
Istorija ir laikas globojo beveik 96 metus. Liko knygos, darbai ir gyvi istorijos atsiminimai. Ji buvo pokario gyvosios istorinės atminties alėjos sergėtoja ir gynėja. 2020 metais, minėdama 95 metų jubiliejų, sakė:
„Aš iš tos prarastos karo metų kartos,
Kur į žemę nagais įsikibę dar laikos“.
Gal ta žemė ir yra ta Tėvynės meilė, ant kurios amžinybėn pražydo partizanų ryšininkės „Ramunės“ Izabelės Skliutaitės – Navarackienės šviesi atmintis.
Gimė 1925 m. kovo 9 d. Dvarčėnų k., Daugų vlsč., Alytaus apskr. Mokėsi Daugų mokykloje, Alytaus gimnazijoje, mokytojų seminarijoje. Prasidėjus karui įsijungė į pogrindinę ateitininkų ir Lietuvos laisvės armijos veiklą, tapo partizanų ryšininke. 1946 m. birželio 23 d. egzaminų metu areštuota, kankinta ir 1947 m. išsiųsta į Kuzbaso ir Karagandos lagerius. 1955 metais grįžo į Lietuvą. 1956 m. atvykusi į Druskininkus dirbo pedagoginį darbą.
Išleido knygas „Aukos ir vilties diena“, „Brydė išlieka ne tik pievoje“, „Pažadinta atmintis“.