Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Mes savanoriai, prie D. Vytauto paminklo Lygumų mst. 1991 m. Fotografas man nežinomas. Čia davėme priesaiką Lietuvai.
Stasys PuščiusŠaltinis: Etaplius.lt
Tai yra Etaplius.lt piliečio-reporterio nuomonė, už kurios turinį redakcija neatsako.
Praėjo rinkimai, atšventėme Valstybės atkūrimo dieną, atrodo, visiems turėtų būti gera ir smagu. Pirmuoju rinkimų turu išsirinkome miesto Merą, vadinasi, susitaupė pinigai. Irgi labai gerai. Bet ar visiems?..
Galima išgirsti labai jau negražių pasisakymų apie mūsų nepriklausomybės dieną. Žinoma, nedaug tokių yra, bet, iš kitos pusės, nėra taip jau ir mažai. Štai girdžiu, dar gana jauni vyrai svarsto ir nusprendžia, kad už tokią Lietuvą mažai eitu kovoti, jeigu užpultų buvęs okupantas. Ir vis pasako, kad ne tokios Lietuvos norėjo. Aš visada pasakau, kad Lietuvą turime tokią, kokios ir norėjome.
Tuo metu, kada mūsų Valstybei dar tik metai buvo praėję nuo nepriklausomybės atstatymo dienos, aš stojau į Lietuvos valstybės krašto apsaugos gretas. Visi buvome savanoriai, turėjome ir uniformas. Gal ir menkos uniformos, bet jos buvo mielos ir malonios. Mes buvome pasienio kariai-savanoriai. Sovietinių okupantų ne kartą užpulti. Šaudė ir niekino, visaip šaipėsi iš mūsų. Jie buvo įsitikinę, kad tokios laisvos nuo sovietų Lietuvos niekada nebus. Bet savanoriai-kariai nesitraukė. Ir štai atėjo diena, kada visi okupantų kariai paliko mūsų kraštą. Prasidėjo Valstybės atkūrimo procesas. Bet nemaža dalis buvo nepatenkinti. Mat norėjo būti iškart, per kelias savaites, tokie turtingi ir taip gyventi, kaip Švedijoje ar Anglijoje. Prasidėjo bėgimo iš Lietuvos procesas. Išvykdami pažadėdavo sugrįžti, kada tėvynėje bus geras gyvenimas. Bet tada daug kas paklausdavo, o kas tą gerą gyvenimą sukurs, jeigu pačios stipriausios ir jauniausios jėgos paliks savo tėvynę?
Bet labai smagu, kad vis dėlto didžioji dalis pasiliko ir pradėjo kurti okupantų nualintą Lietuvą. Ir štai kas atvažiuoja dabar į Lietuvą, nustemba pamatę, kaip pagražėjo ir praturtėjo tas raudonųjų nualintas kraštas. Ir jeigu vėl bandytų okupuoti, tai jiems nebūtų, kaip 1939-40 metais, kada tėvynė buvo parduota Stalinui. Nebuvo jokio pasipriešinimo. Šiandieną jeigu pabandytų, tai susidurtų su tokiu pasipriešinimu, kokio ir sapnuose nesapnavo.