Mintys apie valstybę, istoriją ir švietimą B. Genzelio knygos pristatyme

Aukštadvaryje pristatyta nauja „Versmės“ leidyklos išleista Kovo 11-osios Akto signataro, filosofo ir visuomenės veikėjo Bronislovo Genzelio knyga „Politikos laisvamanio užrašai: sovietmetis, Sąjūdis, nūdiena“.

Autorių su bendražygiais, žinomais politikais ir visuomenės veikėjais – Romualdu Rudziu ir Zigmu Vaišvila – čia pakvietė leidyklos renginių organizatorius, atsargos pulkininkas Arūnas Dudavičius, kuris ir vadovavo pokalbiui-diskusijai.

Ypatingai svarbu, kad šis susitikimas įvyko būtent Aukštadvaryje. Profesorius B. Genzelis čia gimė (1934 m. vasario 16 d.) ir gyveno su šeima iki 8 metų. Taigi aukštadvariečiai didžiuojasi tarp žymių kraštiečių turėdami šį neeilinio atsidavimo mokslui, Lietuvai, draugams žmogų. Antrojo pasaulinio karo metais B. Genzelio šeimai teko palikti Aukštadvarį, vėliau ilgam laikui jie apsistojo Kaišiadoryse. Filosofijos mokslus studijavęs Maskvos M. Lomonosovo universitete, B. Genzelis dirbo Šiaulių pedagoginiame institute, LSSR istorijos institute, Vilniaus universitete, VDU. Lietuvoje bręstant pokyčiams 9 dešimtmečio pabaigoje aktyviai dalyvavo Sąjūdžio kūrime, Lietuvos pasitraukimo iš SSSR procesuose, dirbo kurdamas naują valstybę Aukščiausioje Taryboje ir LR Seime, įvairiose visuomeninėse, kultūrinėse organizacijose. Šiuo metu profesorius rašo įvairių šalių periodiniams moksliniams leidiniams, leidžia knygas, dalyvauja susitikimuose su visuomene.

Profesoriaus mokslinė veikla nukreipta daugiausia į filosofijos bei kultūros istorijos tyrinėjimus (jo specialybė – filosofijos istorikas). Jis gilinosi į tautinės visuomenės kūrimąsi XIX a. Lietuvoje, švietėjiškas to meto idėjas. Yra parašęs knygų bei straipsnių filosofijos ir kultūros istorijos klausimais, sudaręs 6 tomus filosofijos istorijos chrestomatijos, paskelbęs daug publicistinių straipsnių, yra daugelio monografijų bendraautorius. Pastarojo meto B. Genzelio kūryba atskleidžia Sąjūdžio kūrimosi ir veiklos istoriją, SSSR žlugimo peripetijas.

Knygos pristatyme pasisakęs signataras R. Rudzys džiaugėsi besijaučiąs Aukštadvaryje savu, čia jis lankosi ne pirmą sykį, pažįsta kraštą ir žmones. Su B. Genzeliu jie yra seni bendražygiai, kartu kūrę Lietuvos valstybės pamatus. Kovo 11-osios Akto signataras kalbėjo apie valstybės valdžios problemas, svarstė, kodėl niekaip neišrenkame žmonių, kurie sąžiningai ir atsidavę rūpintųsi visos valstybės ir jos piliečių reikalais.

Vienas iš valstybės nepriklausomybės atgavimo vedlių, politikas, mokslininkas ir visuomenės veikėjas Zigmas Vaišvila papasakojo, kokį prof. B. Genzelį jis pažįsta. Anot jo, profesorius būna visoks: linksmas, piktas, energingas, tolerantiškas, mėgstantis diskutuoti ir nevengiantis atsiprašyti, jei suklydo. Jam būdingas sąžiningumas, gilus aplinkybių apmąstymas. Apie pristatomą B. Genzelio knygą Z. Vaišvila manąs, jog ji turėtų būti įtraukta į privalomos literatūros sąrašą, nes joje – tikra Lietuvos atsikūrimo, Sąjūdžio, pasitraukimo iš SSSR istorija. Istorija, pasak Z. Vaišvilos, yra tautos pagrindas.

Pakviestas kalbėti prof. B. Genzelis atskleidė savo šeimos ryšius su Aukštadvariu. Pasirodo, jo tėvai čia įsikūrė 1918 m., pakviesti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Donato Malinausko, kuris netoliese turėjo dvarelį. Tėvas dirbo Mongirdų dvare kalviu. 1941 m. pateko į sovietų armiją, fronte buvo sužeistas ir pateko į prancūzų nelaisvę. 1946 m. buvo demobilizuotas iš prancūzų armijos. Profesorius Aukštadvaryje gyveno iki 8 metų. Dar yra žmonių, kurie prisimena jo šeimą ir jį patį. Viena jų – Liongina Šovienė, kuri minėjo artimą šeimų bendravimą ir prisiminė savo bendrus žaidimus vaikystėje su B. Genzeliu.

Svečias išsakė daug aktualių ir kritiškų minčių dabartinės valdžios ir visuomenės atžvilgiu. Vienas iš smerktinų dalykų – įsigalėjusi arogancija. Demokratija, anot jo, virsta į anarchiją, ir ne tik Lietuvoje. Ne veltui žmonės emigruoja, moralinis klimatas šalyje negeras, nevertinami tikri pamatiniai dalykai, viskas matuojama pinigais. Blogai, kad valstybė laikosi ant prekybos. Tiesus ir atviras signataro būdas atsiskleidė ir šiame pokalbyje.

Susirinkę aukštadvariečiai ir svečiai ne tik klausėsi ir klausinėjo signatarų, bet ir siūlė jiems aktyviau dalyvauti visuomenės gyvenime, garsiai ir plačiai kalbėti apie negeroves, pasinaudoti savo užtarnautu autoritetu stengiantis padėti gerinti padėtį Lietuvoje.

Baigiantis susitikimui Trakų viešosios bibliotekos direktorė Danguolė Banevičienė prof. B. Genzeliui dėkojo ne vien už šį susitikimą. B. Genzelio iniciatyva į Aukštadvario biblioteką pernai atkeliavo dalis (per 1300 vienetų dokumentų) asmeninės signataro bibliotekos, kuri buvo perduota kaip ypatingai brangi kraštiečio dovana.

Miestelio ir aplinkinių gyvenviečių bendruomenei į biblioteką atkeliavę leidiniai yra nepaprastai vertingi. Vietos gyventojai ir svečiai turės unikalią galimybę susipažinti ir studijuoti perduotas vertingas istorijos, filosofijos, socialinių bei kitų mokslų knygas, sklaidyti Lietuvoje retus meno albumus, naudotis Bostono lietuvių enciklopedija. Knygos jau yra skolinamos kitoms bibliotekoms. Ši asmeninė kolekcija bus naudojama ne vien pažintiniais, mokymosi ar mokymo tikslais, bet ir tyrinėjama dėl knygose esančių įrašų, autografų ir dedikacijų. Šiuo gražiu gestu B. Genzelis tarsi pratęsė viso savo gyvenimo švietėjišką misiją.

Dėkojame „Versmės“ leidyklai už iniciatyvą pristatyti naują knygą Aukštadvaryje ir už įdomų susitikimą su garbingais svečiais – Kovo 11 akto signatarais: B. Genzeliu, R. Rudziu, Z. Vaišvila. Visos bendruomenės vardu tariame ačiū profesoriui už išsakytas mintis ir už bibliotekos fondo papildymą išskirtiniu dokumentų rinkiniu. Linkime kuo geriausios sveikatos ir ištvermės tęsiant darbus.