Ministrų kabinetas nutarė dalį kelių perduoti Kauno, Klaipėdos, Telšių ir Trakų rajonų savivaldybių nuosavybėn

Lietuva

Kelias / Needpix (asociatyvi nuotr.)

Ignas DobrovolskasŠaltinis: ELTA.LT

317996

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui perduoti Kauno, Klaipėdos, Telšių ir Trakų rajonų savivaldybių nuosavybėn valstybei nuosavybės teise priklausančių ir šiuo metu akcinės bendrovės „Via Lietuva“ patikėjimo teise valdomų kelių dalį.

Nuspręsta Kauno rajono savivaldybės nuosavybėn perduoti rajoninio kelio Nr. 1919 Ramučiai–Martinava dalį (ilgis – 3,035 kilometro), kurios likutinė vertė 2024 m. gegužės 31 d. – 889 tūkst. eurų. Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybėn perduodamas rajoninis kelias Nr. 2234 Martinai–Klemiškė II (ilgis – 2,496 kilometro), kurio likutinė vertė 2024 m. gegužės 31 d. – 694 tūkst. eurų.

Telšių rajono savivaldybės nuosavybėn perduodamas rajoninis kelias Nr. 4631 Pavirvytis–Dirmeikiai (ilgis – 3,733 kilometro), kurio likutinė vertė 2024 m. gegužės 31 d. – 8,3 tūkst. eurų, o Trakų rajono savivaldybės nuosavybėn – rajoninis kelias Nr. 4742 Šklėriai–Aluona I (ilgis – 1,113 kilometro), kurio likutinė vertė 2024 m. balandžio 30 d. – 471 tūkst. eurų.

Numatomi perduoti savivaldybių nuosavybėn keliai eina per tankiai apgyvendintas savivaldybių teritorijas ir, vadovaujantis VšĮ TKA duomenimis, yra priskirtini tiems valstybinės reikšmės rajoniniams keliams, kurie pagal savo atliekamą funkciją ir reikšmę priskirtini vietinės reikšmės keliams ir naudojami vietiniam transportui privažiuoti prie valstybinės reikšmės kelių tinklo.

Keliuose vyksta tik vietinis eismas, o eismo intensyvumas, palyginti su valstybinės reikšmės kelių intensyvumu, yra mažas.

Buvęs prezidento patarėjas Jarekas Niewierowiczius šių metų pradžioje sakė, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda ketina inicijuoti pokyčius kelių sektoriuje ir pasiūlyti laipsniškai iki 2027 m. rajoninius kelius perduoti savivaldybėms. Pasak jo, taip pat būtų reikalingas ir didesnis finansavimas šiam sektoriui.

J. Niewierowiczius sakė, kad Prezidentūra taip pat siūlo įgalinti Lietuvos automobilių kelių direkciją (LAKD) laisviau organizuotis finansavimą. Galiausiai, Prezidentūros atstovas įvardijo ir trečią siūlymą, kurio dėka finansų srautai iš visų kelių sektoriaus rinkliavų keliautų į LAKD.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis tuomet tikino palaikantis G. Nausėdos iniciatyvą savivaldybėms perduoti rajoninių kelių kontrolę. Tačiau, pasak jo, kartu būtina spręsti ir kelių finansavimo klausimą.

Kelių sektoriui šių metų valstybės biudžete skirti 872 mln. eurų. Kelių priežiūros ir plėtros programoje (KPPP) numatyti 583 mln. eurai, iš laikinojo solidarumo įnašo – 130,5 mln. eurų. Dar beveik 159 mln. eurų numatyti iš ES finansinės paramos.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt