Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS Fotobanko nuotr.
Vilmantas VenckūnasŠaltinis: BNS
Taip ji kalbėjo penktadienį vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Moterys teisėsaugoje“, kurios metu vidaus reikalų ministrės ir teisėsaugos pareigūnės, Europos Komisijos ir ES agentūrų atstovės diskutavo apie moterų vaidmenį ir lyčių balansą statutinėse tarnybose.
Ministrė teigė, kad lyčių lygybė vis dar aktuali tema, „ypač tokiose „vyriškose“ struktūrose kaip statutinės tarnybos“.
„Moterims nėra lengva prasiskinti kelią iki aukščiausių pozicijų, o net ir padarius karjerą, susiduriama su stereotipais ir diskriminacija“, – spaudos konferencijoje kalbėjo A. Bilotaitė.
Ministrė teigė, kad su lyčių stereotipais susidurti teko ir jai pradėjus eiti pareigas.
„Sulaukdavau pasiūlymų eiti prie puodų, grįžti auginti vaikų, klausimų, ar man, kaip moteriai, nėra per sunku eiti tokias pareigas“, – kalbėjo A. Bilotaitė.
„Tai nėra normalu“, – pridūrė ji.
Siekdama, kad statutinėse tarnybose būtų daugiau moterų vadovių, ministrė siūlys sukurti mechanizmą, kuris skatintų pareigūnių profesinį tobulėjimą.
A. Bilotaitė sakė, kad galėtų būti sudaryti moterų lyderių statutinėse tarnybose sąrašai, joms būtų organizuojami specialūs mokymai.
Jos teigimu, reikia užtikrinti skaidrias paaukštinimo procedūras, lanksčias darbo sąlygas, leidžiančias suderinti profesinį ir asmeninį gyvenimą.
A. Bilotaitė taip pat siūlo sukurti internetinę platformą, skirtą pranešti apie diskriminacijos atvejus darbovietėje, taip gerinant psichologinį klimatą darbo vietoje.
Tokia platforma, anot jos, turėtų būti sukurta dar šiemet.
Ministrė teigė, kad ateityje, sudarinėjant potencialių vadovų sąrašus, sieks, kad juose atsirastų ne tik vyrai, bet ir moterys.
„Aš asmeniškai nepasisakau už kvotas, manau, kad reikia ieškoti kitokių būdų ir priemonių, kas leistų didesnį balansą, kad žmonės su kompetencijomis, žiniomis ir gebėjimu vadovauti užimtų tas vadovų pozicijas mūsų teisėsaugos institucijose“, – sakė A. Bilotaitė.
„Galvodami apie (vadovų – BNS) atrankas, mes turėtume paskatinti tose atrankose dalyvauti moteris, ateiti į konkursus, pretenduoti ir būti tose pozicijose, praeinant visas atrankas“, – pridūrė ji.
VRM duomenimis, Lietuvos statutinėse tarnybose dirba apie 6,5 tūkst. moterų, jų dalis statutinėse įstaigose per dvidešimt metų išaugo dvigubai.
Daugiausiai pareigūnių dirba Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyboje – 50 proc., policijoje – 43 proc. Valstybės sienos apsaugos tarnyboje moterys sudaro 32 proc., Viešojo saugumo tarnyboje – 15 proc., Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente – 8 proc.
Anot VRM, nors moterys sudaro trečdalį visų šalies pareigūnų, vadovaujančiose pozicijose jų – vos 4 proc. Nuo nepriklausomybės atgavimo Lietuvoje nebuvo nei vienos moters, vadovavusios statutinei institucijai.
Per 34 nepriklausomybės metus Lietuvoje Vidaus reikalų ministerijai iš 20 ministrų vadovavo dvi moterys. ES valstybėse narėse dabar šias pareigas užima šešios moterys.