Ministras: Lietuva yra sustiprinusi „NordBalt“ stebėseną, bet iššūkių gali kelti tarptautinis reguliavimas

Didėjant nutrauktų kabelių skaičiui Baltijos jūroje, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad Lietuva jau yra sustiprinusi strateginės elektros jungties su Švedija „NordBalt“ stebėseną. Visgi, anot ministro, stiprinant atsaką į sabotažus, iššūkių regiono šalims gali kelti tarptautinės teisės apribojimai.

„Dabar yra sustiprinta priežiūra ir patruliavimas – pirmiausia kalbant apie „NordBalt“ kabelį, t. y. Lietuvos ir Švedijos elektros jungtį. Mums tai yra labai svarbi jungtis elektros rinkos prasme“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė Ž. Vaičiūnas.

Kaip pažymėjo politikas, Baltijos šalys turi imtis ne tik stebėsenos, tačiau susidaryti ir konkrečius veiksmų planus.

„Kas įmanoma, darome visus žingsnius tiek dvišaliu, tiek daugiašaliu lygmeniu. Aš manau, kad tai yra tos pamokos, kurios yra išmoktos, ir tas atsakas ateityje tikrai turėtų būti stipresnis“, – pabrėžė ministras.

Anot jo, reagavimas į sabotažus regione gali būti vykdomas trimis lygmenimis – atskirų valstybių, dvišalių kontaktų ir Europos Sąjungos (ES) ar NATO aljanso lygiu.

„Visi tie formatai yra galimi. Čia yra toks tarptautinis klausimas, turime daug ir tarptautinės teisės niuansų, kaip tarptautiniai vandenys ir visa kita. Tai yra pakankamai komplikuota situacija“, – pridūrė Ž. Vaičiūnas.

Ministras pakartojo, kad kabelių jūroje nutraukimas nestabdys atsijungimo nuo rusiškų elektros tinklų ir sinchronizacijos su Vakarais projekto.

„Kadangi mes sinchronizuojamės su kontinentinės Europos tinklais per Lenkiją, (...) įvairūs buvo scenarijai, taip pat ir sinchronizacijos su Šiaurės šalimis, tokiu atveju tai būtų buvusi grėsmė. Šiuo atveju, kadangi sinchronizacija per Lenkiją, tai techninės grėsmės tokios nėra“, – tikino Ž. Vaičiūnas.

„Be abejo, mes kalbame apie visos sistemos saugumą ir stabilumą, tai netekus tokių jungčių yra tam tikrų iššūkių su rezerviniais pajėgumais, tai daugiau yra tokia netiesioginė įtaka sinchronizacijos projektui“, – kalbėjo jis.

Po kabelio nutraukimo – iki 10 proc. didesnės elektros kainos

Šventiniu laikotarpiu nutraukus elektros kabelį tarp Estijos ir Švedijos, elektros perdavimo operatorė „Litgrid“ pranešė, kad elektros kaina rinkoje išaugo 41 proc. Visgi, kaip pažymėjo ministras, tai buvo įtaka momentinei elektros kainai, o ne vidurkiui – šią kainą incidentas padidino iki 10 proc.

„Su kaina yra toks dalykas – kokias valandas vertinsime ir kokias dienas vertinsime. Jeigu mes vertiname tokį momentinį efektą, (...) tai jis gali būti 40 proc., kartais gali būti 5 proc. Labai yra skirtingos situacijos. Bet toks vidurkinis poveikis gali būti iki 10 proc. kainos augimo prasme“, – sakė Ž. Vaičiūnas.

Pasak jo, didžioji dalis Lietuvos vartotojų po paskutinio incidento neigiamų poveikių nepatirs, nes su nepriklausomais tiekėjais yra sudarę fiksuotos kainos sutartis.

„Kalba eina apie būtent didmeninę rinką. (...) Jie gali pajusti labiau ilgalaikį poveikį, bet procentine išraiška tai nebus reikšminga įtaka“, – tikino Ž. Vaičiūnas, pridurdamas, kad šiuo metu elektros kaina rinkoje yra stabili.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę nustojo veikti Baltijos jūroje esantis povandeninis elektros kabelis jungiantis Suomiją ir Estiją.

Suomiją ir Estiją jungia du „EstLink“ kabeliai – 350 MW ir 650 MW jungtys. Gruodžio 25 d. 12 val. 26 min. dėl avarijos buvo išjungta nuolatinės srovės 650 MW jungtis „EstLink 2“. Estijos ir Suomijos sistemų operatoriai „Elering“ ir „Fingrid“ atlieka darbus ir bando surasti gedimo vietą Baltijos jūroje.

Preliminariais Suomijos pareigūnų duomenimis, pagrindinė elektros jungties „EstLink 2“ gedimo versija – sabotažas, kadangi gruodžio 25 d. be elektros jungties buvo nutraukti dar 3 kabeliai jūroje.

Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas socialiniame tinkle X paragino užkirsti kelią Rusijos šešėlinio laivyno laivų keliamai rizikai.

Pranešus apie povandeninės elektros jungties tarp Suomijos ir Estijos gedimą, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Europos Sąjungos (ES) lygmeniu taip pat siūlė kelti klausimą dėl sankcijų įvedimo vadinamajam Rusijos šešėliniam laivynui.

Lapkritį Baltijos jūroje fiksuotas panašus incidentas, kai buvo nutraukti du telekomunikacijų kabeliai tarp Švedijos ir Lietuvos bei tarp Suomijos ir Vokietijos. Manoma, kad juos specialiai nutraukė Kinijos laivas „Yi Peng 3“, kuris tuo metu plaukė Baltijos jūroje netoli incidento vietos.