Ministras apie Vilniaus savivaldybės planus atsisakyti rusų kalbos šeštokams: vertinu pozityviai

651bd8a85de2e_20231003lbal54861
Vilnius
BNS Fotobanko nuotr.
Greta Zulonaitė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  BNS

Vilniaus miesto savivaldybei planuojant nuo rugsėjo būsimiems šeštokams nebesiūlyti rinktis rusų kaip antrosios užsienio kalbos, švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas tokią iniciatyvą sakė vertinantis pozityviai.

„Vertinu labai pozityviai. Bendrai matau, kad Vilniaus miesto savivaldybė labai investuoja į kalbų ugdymą“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė ministras.

„Tai, kad siūlomos tos kalbos, kurių ir reikia tiems patiems Lietuvos gyventojams, tai man atrodo yra tik sveikintina, nes vis dar matome, kad kliūtis rinktis kitas kalbas yra ta, kad nėra tų kalbų pasirinkimo“, – pridūrė G. Jakštas.

Taip ministras sureagavo praėjusią savaitę sostinės vicemerui Arūnui Šileriui paskelbus apie savivaldybės planus nuo rugsėjo  šeštokams nebesiūlyti rinktis rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos.

Anot ministro, pernai rusų kalbą kaip antrąją užsienio kalbą rinkosi apie 70 proc. moksleivių, o šįmet – 50 procentų. Tuo metu ispanų kalbos pasirinkimas išaugo – jei prieš ketverius metus ją rinkosi vos kelios dešimtys mokinių, tai dabar tokių yra apie pusė tūkstančio.

„(Pasirinkusiųjų – BNS) vokiečių kalbą buvo 21 proc., dabar jau 30 proc. – per vienus metus toks pokytis. Augo ir prancūzų kalbos pasirinkimas“, – kalbėjo G. Jakštas.

„Problema, aišku, yra sugebėti mums užtikrinti pakankamai mokytojų“, – sakė jis.

G. Jakštas teigė, kad ministerija neketina nurodyti visoje Lietuvoje panaikinti rusų kalbos pasirinkimą nuo šeštos klasės.

„Tai, kas vyksta natūraliai, yra toks tempas, kuris vargu ar galėtų būti didesnis net priėmus kažkokius sprendimus iš viršaus“, – sakė ministras.

A. Šileris portalui LRT teigė, kad būsimiems šeštokams bus siūlomos prancūzų, vokiečių, taip pat ispanų kalbos. Jos, kaip antrosios užsienio kalbos, šiuo metu sostinėje mokosi beveik 200 vaikų.

Vicemeras sakė, kad miesto biudžete šiam pokyčiui ir kitoms veikloms, susijusioms su Europos Sąjungos kalbų pasirinkimo auginimu, suplanuota 1 mln. eurų suma.