Ministerija numatė planą žaliojo vandenilio ekosistemos kūrimui Lietuvoje: galime tapti viena sektoriaus lyderių regione

photo_4143405
Lietuva
Lietuvos laukų vaizdai .ELTA / Dainius Labutis
Ūla Klimaševska Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  ELTA

Energetikos ministerija planuoja, kad iki 2050 metų Lietuva visą šaliai reikalingą žaliojo vandenilio kiekį galėtų pasigaminti pati ir eksportuoti, taip tapdama viena regiono lyderių šioje srityje. Energetikos viceministrės Daivos Garbaliauskaitės teigimu, iki 2050 metų šis sektorius į šalį galėtų pritraukti apie 14,4 mlrd. eurų vertės investicijų.

„Europos Sąjungai siekiant iki 2050-ųjų neutralizuoti klimatui daromą poveikį, vandeniliui tenka labai svarbus vaidmuo padedant įgyvendinti įsipareigojimus – sumažinti tiek šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus, tiek kuriant konkurencingą, klimatui neutralią ekonomiką“, – trečiadienį Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje kalbėjo D. Garbaliauskaitė.

Viceministrės teigimu, žaliasis vandenilis efektyviai galės būti panaudotas mažinant iškastinio kuro vartojimą, kenksmingų dujų emisijas automobilių, pramonės sektoriuose, didinant importuojamų energetinių išteklių kiekį ir užtikrinant Lietuvos energetinį saugumą.

Pasak D. Garbaliauskaitės, Energetikos ministerija mato galimybę visą Lietuvai reikalingą vandenilį pasigaminti šalies viduje, tad iki 2050 metų Lietuva gali tapti ir viena Baltijos regiono lyderių žaliojo vandenio panaudojimo, gamybos ir eksporto srityse.

„Numatomas gamybos būdas (gaminti žaliąjį vandenilį – ELTA) yra elektrolizės būdu, panaudojant atsinaujinančią elektros energiją, tokiu būdu užtikrinant, kad pagamintas vandenilis būtų laikomas būtent žaliuoju“, – pabrėžė D. Garbaliauskaitė.

Ministerijos skaičiavimais, žaliojo vandenilio gamybai įgyvendinti atsinaujinančios elektros energijos poreikis sudarys apie 6,51 teravatvalandės (TWh).

„Ypač dėmesys bus skiriamas toms sritims, kuriose elektrifikacija yra neįmanoma arba kainuotų didelius kaštus, kaip, pavyzdžiui, trąšų gamyboje“, – pridūrė ji.

Pasak viceministrės, tam, kad vandenilio sektoriaus plėtra Lietuvoje būtų efektyvi, būtina įstatymiškai sukurti palankią aplinką vandenilio gamybą plėtoti norintiems verslams, skatinti žaliojo vandenilio panaudojimą transporto ir pramonės, elektros energetikos sektoriuose, kurti infrastruktūrą vandenilio gamybai bei transportavimui, skatinti sektoriaus darbuotojų kompetencijas.

Lietuva ki 2050-ųjų galėtų pritraukti iki 14,4 mlrd. eurų investicijų

„2030-aisiais metais Lietuvoje turi būti įrengta 1,3 GW (gigavato – ELTA) galios elektrolizės įrangos, kuri, skaičiuojama, per metus pagamintų 129 tūkst. tonų žaliojo vandenilio. Atitinkamai 2050-aisias metais siekiai yra dar didesni, tai yra jau apie 8,5 GW įdiegtos elektrolizės įrangos, kas sudarytų apie 732 tūkst. tonų pagaminto žaliojo vandenilio per metus“, – vardijo D. Garbaliauskaitė.

Ministerijos skaičiavimais, žaliojo vandenilio gamybai pilna apimti įgyvendinti atsinaujinančios elektros energijos poreikis sudarys apie 6,51 TWh, tai yra beveik tris kartus daugiau nei dabartinis metinis Lietuvos elektros energijos suvartojimas.

Daugiausia pagaminto vandenilio reikės naftos perdirbimo, amioniako gamybos, transporto pramonėje, likęs kiekis galės būti eksportuojamas.

Pasak viceministrės, plečiant žaliojo vandenilinio ekosistemą, ypač didelę naudą ekonomikai sukurs pritraukiamos investicijos, kuriamos naujos darbo vietos, auginamas bendras vidaus produktas (BVP).

„Skaičiuojama, kad iki 2030 metų Lietuva galėtų pritraukti apie 2,2 mlrd. eurų investicijų, o iki 2050-ųjų ši suma galėtų išaugti net iki 14,4 mlrd. eurų (...) Tai turėtų padėti sukurti apie 20 tūkst. naujų darbo vietų, nuo 2050-ųjų kasmet prie Lietuvos bendrojo vidaus produkto augimo prisidėti apie 3,1 mlrd. eurų“, – kalbėjo ji.

Paklausta apie Kretingos rajone kilusį vietos gyventojų pasipriešinimą planams statyti pirmąją žaliojo vandenilio gamyklą, viceministrė pabrėžė, kad svarbiausia yra užtikrinti skaidrų visuomenės informavimą apie saugumą užtikrinančius procesus ir gamyboje naudojamas technologijas.

„Visų pirma, aš suprantu, kad yra tik prasidėjusios alternatyvų vertinimo galimybės, reiškia, investuotojas renkasi teritoriją, kuri būtų palankiausia turbūt jų projektui Lietuvoje (...) Kiek yra prieinamos informacijos, kad ta įmonė yra pradėjusi poveikio aplinkai vertinimą keliose teritorijose, galbūt vertinasi ir daugiau galimybių (...) Svarbu, kad visa visuomenė ir vietos bendruomenė turėtų suprantamą, prieinamą informaciją“, – komentavo D. Garbaliauskaitė.

Energetikos ministerijos gairės žaliojo vandenilio ekosistemos vystymui Lietuvoje parengtos 2024-2050 metų laikotarpiui.