Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS Fotobanko nuotr.
Augustas StankevičiusŠaltinis: BNS
„Šiandien Teisingumo ministerija pateiks institucijoms derinti Vyriausybės nutarimo projektą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą“, – BNS trečiadienį sakė ministrė Ewelina Dobrowolska.
Šitaip ministerija reaguoja į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) 2023-iųjų pradžioje paskelbtą sprendimą, kad taikydama šią nuostatą Lietuva pažeidė rašytojos Neringos Macatės teises.
Vyriausybė siūlė Seimui šią nuostatą išbraukti iš Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo, tačiau parlamentas lapkritį iniciatyvą atmetė.
E. Dobrowolska viliasi, kad Vyriausybė dėl šio kreipimosi į KT apsispręs dar sausį.
„Kadangi yra įstatymo projektas, kuris buvo teiktas Seimui, jis buvo derintas su institucijomis, kritinių pastabų nebuvo gauta. Tikimės, kad institucijos taip pat pritars, kad Vyriausybė galėtų kreiptis į KT ir pasiklaustų, ar šiuo metu galiojanti nuostata neprieštarauja Konstitucijai“, – kalbėjo ministrė.
„Tikimės, kad sausio pabaigoje, vasario pradžioje šitas klausimas atsidurs Vyriausybės posėdyje“, – pridūrė ji.
Nutartyje EŽTT konstatavo, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, apribodama N. Macatės knygos „Gintarinė širdis“ leidybą.
Dalis teisininkų sako, kad dėl tebegaliojančio teisinio reglamentavimo galima kreiptis į KT, jog šis išaiškintų, ar minėta įstatymo nuostata nediskriminuoja dalies visuomenės.
Tuo metu įstatymo keitimo oponentai tikina, kad dabartinė nuostata draudžia niekinti šeimos vertybes ir skatinti LGBTIQ šeimos sampratą, tačiau nedraudžia apie tai informuoti, todėl jos keisti ir nereikėjo.
E. Dobrowolskos teigimu, daugiau aiškumo teisinėje sistemoje galėtų atsirasti net ir tuo atveju, jei KT nuspręstų, kad įstatymo nuostata neprieštarauja Konstitucijai. Anot jos, tokiu atveju būtų pateiktas išaiškinimas, kuriuo institucijos ir vadovautųsi priimdamos sprendimus.
„Teismas gali tiek išaiškinti, kaip ji (įstatymo nuostata – BNS) turėtų būti taikoma, jei neprieštarauja Konstitucijai, jeigu prieštarauja – atitinkamai turėtų būti keičiama“, – kalbėjo teisingumo ministrė.
Dabar jau mirusios rašytojos N. Macatės byloje EŽTT konstatavo, kad apribojus knygos leidybą Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, susijusias su saviraiškos laisve.
Knygą 2013 metais išleido Lietuvos edukologijos universitetas, tačiau po kelių mėnesių jos platinimą sustabdė.
Tokį sprendimą universitetas grindė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos raštu, kuriame N. Macatės knyga įvardyta kaip daranti žalą vaikams iki 14 metų. Tuo metu tarnyba savo poziciją aiškino galiojančiu teisiniu reguliavimu.