Minima Laisvės diena – prieš 30 metų iš Lietuvos išvesta okupacinė kariuomenė

Lietuva

BNS/Fotobankas nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: BNS

276747

Lietuvoje paskutinę vasaros dieną minima Laisvės diena, kai prieš 30 metų iš šalies buvo išvesta okupacinė kariuomenė, šia proga sostinės Lukiškių aikštėje vyks koncertas.

„Okupacinės kariuomenės išvedimas – Lietuvos sėkmės istorija. Ilgų ir alinančių derybų rezultatas – taikiai, be prievartos, be pasipriešinimo iš Lietuvos išvežta gausybė galingos technikos, į kitą valstybę perkelta dešimtys tūkstančių karių“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Pasak jo, Lietuva gali didžiuotis savo atkaklumu pasiekusi, kad okupacinė kariuomenė iš Lietuvos buvo išvesta metais anksčiau nei iš Vokietijos, Latvijos ir Estijos.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sveikinime pažymėjo, kad prieš 30 metų Lietuvą palikęs „paskutinis sovietinis kerzinis batas“ reiškė išsilaisvinimą nuo okupacijos ir galutinai įtvirtino nepriklausomybę.

„30 metų kūrėme savo valstybę taip, kaip norėjo laisvi jos žmonės. Tapome gerokai stipresni nei tuomet, kai mūsų miestų ir miestelių gatvėmis lauk iš Lietuvos riedėjo sunkioji sovietų ginkluotė ir okupantų kolonos. Dabar esame Europos Sąjungoje ir NATO. Dabar kuriame laisvos valstybės istoriją ir niekam nesuteikiame progos tuo abejoti. O šių metų Laisvės dienos šūkį „Red Army Go Home!“ mes skanduojame ir už Ukrainos pergalę!“ – sveikina Seimo vadovė.

Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė pažymėjo neužgniaužtą pasipriešinimą okupacijai, Lietuvos nueito nepriklausomybės kelio sėkmę ir šiandienės Ukrainos kovos už laisvę artumą bei svarbą.

„Joks agresorius neturi veto teisės laisvų žmonių apsisprendimui, joks režimas negali uždusinti noro kurti savo ateitį patiems, net ir tada, kai tai mėginama ginklu ir prievarta – brutalia ir fizine ar tylia ir ilgalaike, diegiančia baimę, ardančia tikėjimą ir pasitikėjimą“, – sakė premjerė.

„Ne mažiau svarbu, kad savo patirtimi žinodami fundamentalų gyvenimo priespaudoje ir laisvėje kontrastą, šiandien esame tie, kurie nenusigręžia matydami kitų kovą už laisvę, vykstančią Ukrainoje. Dar daugiau – pagrįstai jaučia šią kovą kaip savą, nes nuo jos baigties priklausys ne tik ukrainiečių, bet ir mūsų, ir viso demokratinio, taisyklėmis grįsto pasaulio ateitis. Neabejoju, kad kaip prieš 30 metų laisvė galutinai triumfavo Lietuvoje, taip ji ir laisva visuomenė triumfuos ir Ukrainoje“, – kalbėjo ji.

Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija, atkūrus Nepriklausomybę 1990 metų kovo 11 dieną, Lietuvos teritorijoje buvo dislokuotos maždaug penkios okupacinės kariuomenės divizijos ir apie 34,6 tūkst. karių, 1000 tankų, apie 180 lėktuvų, 1901 šarvuotis.

Netrukus po Nepriklausomybės paskelbimo prasidėjo derybų procesas, trukęs ne vienus metus ir atnešęs Lietuvai visišką laisvę nuo okupantų.

Paskutinis Rusijos armijos karinis ešelonas nesustodamas pravažiavo Kenos geležinkelio stotį rugpjūčio 31 dieną, 23 val. 46 minutės.

Minint okupacinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos 30-metį, Krašto apsaugos ministerija kviečia į koncertą – mitingą Lukiškių aikštėje.

Anot ministerijos, didžiulėse vaizdo projekcijose bus rodomos istorinės nuotraukos, vaizdo kadrai, pasakojantys apie okupacinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos laikotarpį, skambės muzikiniai kūriniai.

Vaizdo projekcijoje prisiminimais dalysis ano meto įvykių liudininkai bei žinomi visuomenės veikėjai, politikai, jaunieji nepriklausomos Lietuvos piliečiai. Muzikinius kūrinius atliks Jeronimas Milius, grupė „Baltos Varnos“, Saulius Urbonavičius – Samas, Maksas Melmanas, Jurga Šeduikytė, Aistė Smilgevičiūtė ir Rokas Radzevičius, Lina Rastokaitė ir daugelis kitų. Gros Lietuvos kariuomenės orkestras.

Šiųmečio Laisvės dienos minėjimo renginio šūkis „Red Army Go Home!” – gerai žinomas tiems, kas paskutinįjį praėjusio amžiaus dešimtmetį aktyviai dalyvavo Lietuvos laisvės renginiuose – mitinguose, piketuose, eitynėse, protestuose.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt