Minaičiuose minimos 1949–ųjų Lietuvos laisvės kovos Nepriklausomybės deklaracijos 70-osios metinės

Vasario 15 d. atkurtos Lietuvos valstybės dienos išvakarėse Lietuvos partizanų memoriale Minaičių kaime bus minimos 70-osios Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos Deklaracijos paskelbimo metinės. Šiuo dokumentu buvo užtikrintas Lietuvos valstybės tęstinumas ir paskelbta lietuvių tautos valia atkurti nepriklausomą demokratinę valstybę. Kartu su kitais tuomet parengtais dokumentais įteisintas Lietuvos laisvės kovos sąjūdis kaip visuotinio organizuoto ginkluotojo pasipriešinimo organizacija, o Taryba – kaip vienintelė teisėta valdžia okupuotos Lietuvos teritorijoje.

Iškilmingas minėjimas prasidės 12.00 val. Minaičių kaime, Radviliškio raj. Grinkiškio sen. Miknių-Pėtrėčių sodyboje. Jame planuoja dalyvauti krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas, Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Atkurto Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos štabo viršininkas Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius Vytautas Balsys, Deklaracijos signataro Adolfo Ramanausko-Vanago anūkė plk. ltn. Inga Jancevičienė, Radviliškio rajono meras Antanas Čepononis, Lietuvoje dislokuotų NATO sąjungininkų pajėgų kariai, kiti svečiai.

Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai atliks tris salves iš šiuolaikinio pabūklo: Lietuvos valstybei, Laisvei ir Nepriklausomybei; 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Pirmininkui generolui Jonui Žemaičiui-Vytautui bei visiems 1949 m. vasario 16-osios Deklaracijos signatarams. Taip pat bus padėtos gėlės prie paminklo Deklaracijos signatarams atminti, gros Karinių jūrų pajėgų orkestras, bus nešamos partizanų vėliavos.

Skrydžiu partizanus ir visus susirinkusiuosius planuoja pagerbti NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdantys Lenkijos karinių oro pajėgų pilotai su naikintuvais F-16.

Vėliau bus uždegtas „Vienybės laužas“, susirinkusieji galės apžiūrėti Oro gynybos bataliono karių surengtą Lietuvos kariuomenės ginkluotės, ekipuotės ir karinės technikos ekspoziciją, LLKS Tarybos vadavietės ekspozicijas, fotografijų parodą. Klėtyje įrengtą autentišką, stiklu dengtą, partizanų bunkerį lankytojai galės apžiūrėti iš viršaus. Lietuvos šaulių sąjungos nariai organizuos šaudymo varžybas. Renginyje kartu dalyvaus istorijos rekonstruktorių klubas „Partizanas“, Radviliškio kultūros centre vyks minėjimui skirtas koncertas.

1949 m. vasario 2-22 d. Minaičių kaime (Radviliškio r.) buvo sušauktas visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas. Deklaracija kartu su kitais Lietuvos partizanų vadų suvažiavime priimtais dokumentais sudarė teisinį ir politinį Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindą, suteikė laisvės kovoms naują pobūdį, įteisino Lietuvos laisvės kovotojų sąjungą kaip visuotinio organizuoto ginkluotojo pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizaciją.

Nepriklausomos demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimui penkerius metus buvo dedamos didžiulės partizanų, ryšininkų pastangos, paaukota tūkstančiai gyvybių. Iš viso sovietų okupacijos metais tremtyje, lageriuose, ir kalėjimuose buvo nužudyta apie 100 tūkstančių Lietuvos gyventojų, partizaniniame kare Lietuvoje dalyvavo daugiau nei 100 tūkstančių Lietuvos sūnų ir dukterų, žuvo ko ne kas penktas partizaninio karo dalyvis – nužudyta 20,5 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų.

Nepriklausomos Lietuvos nesulaukė nė vienas partizanas, pasirašęs Deklaraciją.

Signatarų, 1949 metais pasirašiusių Deklaraciją, profesijos taikiame gyvenime: Bronius Liesis-Naktis (1922–1949) buvo studentas, būsimasis žurnalistas; Aleksandras Grybinas-Faustas (1920–1949) – mokytojas; Juozas Šibaila-Merainis (1905–1953) buvo mokytojas taip pat, Petras Bartkus-Žadgaila (1925–1949) – studentas, būsimasis sklandytojas; Vytautas Gužas-Kardas (1920–1949) buvo buhalteris; Leonardas Vilhelmas Grigonis-Užpalis (1905–1950) buvo mokytojas; Adolfas Ramanauskas-Vanagas (1918–1957) taip pat buvo mokytojas ir atsargos karininkas – visi civilinių humanitarinių profesijų atstovai ir tik Jonas Žemaitis-Vytautas (1909–1954) buvo profesionalus karininkas.

2019 m. paskelbti partizano generolo Jono Žemaičio-Vytauto metais – minint 110-ąsias gimimo metines.

Ištrauka iš Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos deklaracijos:

„Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Taryba, atstovaudama visas Lietuvos teritorijoje esančias vieningos vadovybės vadovaujamas karines visuomenines grupuotes, būtent:

a/ Pietų Lietuvos Sritį, savo sudėtyje turinčią Dainavos ir Tauro apygardas,

b/ Rytų Lietuvos Sritį, savo sudėtyje turinčią Algimanto, Didžiosios Kovos,

Vyčio ir Vytauto apygardas,

c/ Vakarų Lietuvos Sritį, savo sudėtyje turinčią Kęstučio, Prisikėlimo ir Žemaičių apygardas, tai yra, reikšdama lietuvių tautos valią, pakartodama Vyriausiojo Lietuvos Atstatymo komiteto nutarimuose ir Deklaracijoje paskelbtus pagrindinius principus bei juos papildydama nutarimais, priimtais Prezidiumo ir Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio Karo Tarybos jungtiniame posėdyje, s k e l b i a:

1. LLKS Taryba, remdamasi Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio Prezidiumo ir Karo Tarybos jungtinio posėdžio nutarimais, okupacijos metu yra aukščiausias tautos politinis organas, vadovaująs politinei ir karinei tautos išsilaisvinimo kovai.

2. LLKS Tarybos ir jos Prezidiumo būstinė yra Lietuvoje.

3. Valstybinė Lietuvos santvarka – demokratinė respublika.

4. Suvereninė Lietuvos valdžia priklauso tautai.

5. Lietuvos valdymas vykdomas per laisvais, demokratiniais, visuotiniais, lygiais, slaptais rinkimais išrinktą Seimą ir sudarytą Vyriausybę.

6. Nuo okupacijos pabaigos ligi susirenkant demokratiniam Lietuvos Seimui, įstatymų leidžiamąją galią turi Laikinoji Tautos Taryba.

Komunistų partija, kaip diktatūrinė ir iš esmės priešinga pagrindiniam lietuvių tautos siekimui ir kertiniam Konstitucijos nuostatui – Lietuvos nepriklausomumui, – nelaikoma teisine partija.

Ir paskutinis punktas Deklaracijos pabaigoje: Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Taryba, prisidėdama prie kitų tautų pastangų sukurti pasaulyje teisingumu ir laisve pagrįstą pastovią taiką, besiremiančią pilnutiniu įgyvendinimu tikrosios demokratijos principų, išplaukiančių iš krikščioniškosios moralės supratimo ir paskelbtų Atlanto Chartijoje, Keturiose Laisvėse, 12-oje Prezidento Trumeno Punktų, Žmogaus Teisių Deklaracijoje ir kitose teisingumo ir laisvės deklaracijose, prašo visą demokratinį pasaulį pagalbos savo tikslams įgyvendinti…”

Okupuotoji Lietuva, 1949 m. vasario 16 d.