Mikroplastikas ore, kuriuo kvėpuojame, gali daryti įtaką klimatui

Mikroplastikas ore, kuriuo kvėpuojame, gali daryti įtaką klimatui
Pasaulis
Unsplash.com nuotr.
Reporteris Agnė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Mikroplastikai gali atsirasti bet kur. Jie aptikti upėse, ežeruose ir vandenynuose, dirvožemyje, sniege ir lede, žuvyse, banginiuose ir net pačiuose mumyse.

Pastaraisiais metais šias mažytes daleles pradėta matuoti ir ore, kuriuo kvėpuojame.

Tačiau vis dar nėra aišku, kokį poveikį šios dalelės daro žmogaus sveikatai, tačiau mokslininkai iš Naujosios Zelandijos įtaria, kad ši tarša gali turėti realų poveikį mūsų planetos klimatui, jei ši tarša pakankamai išaugs.

„Mes ištyrėme, kaip mikroplastiko fragmentai ir pluoštai — dviejų tipų mikroplastikai, kurie yra dažniausiai aptinkami atmosferoje, sąveikauja su šviesa ir panaudojome šią informaciją globalaus klimato modelyje, kad apskaičiuotume bendrą ore esančių mikroplastikų poveikį Žemės klimatui,“ – aiškino atmosferos mokslininkė Laura Revell iš Kanterburio universiteto.
„Remiantis mūsų prielaidomis, kurios buvo padarytos iš riboto skaičiaus ore esančių mikroplastikų tyrimų, ore esančių mikroplastikų poveikis klimatui šiuo metu yra nedidelis, kaip ir tikėtasi.“

Tačiau nors šiuo metu tai ir gali būti tiesa, visgi, jei ore esantys mikroplastikai ateityje išaugs į didesnę problemą (o būtent tokiame kelyje jie ir atrodo esantys), mokslininkai nerimauja, kad jie galėtų absorbuoti, išskirti ar išsklaidyti gaunamą saulės šviesą ir spinduliuotę kur kas didesniu kampu, rašo sciencealert.com.

Teoriškai tai galėtų daryti įtaką klimatui globaliu mastu, panašiai kaip dulkės, ozoną naikinantys aerozoliai ar šiltnamio efektą sukeliančios dujos, lemiančios šiltėjimo ar šaltėjimo efektą.

Dabartiniame tyrime mokslininkai išsiaiškino, kad nepigmentuoti mikroplastikai žemutinėje atmosferoje yra linkę išsklaidyti ultravioletinę šviesą ir regimąją spinduliuotę, kuri, kaip manoma, turi vėsinamąją įtaką paviršiniam klimatui.

Vis dėlto, šios dalelės atrodo esančios pajėgios absorbuoti infraraudonąją spinduliuotę, kuri, manoma, daro šildomąjį poveikį paviršiaus klimatui.

Be to, jos absorbuoja ultravioletinius spindulius tokiais bangos ilgiais, kuriuos gali užimti tik kelios kitos Žemės atmosferos dalelės.

„Dėl to mikroplastikai gali prisidėti prie šiltnamio efekto,“ – padarė išvadą autoriai. „Bendrai, mikroplastikai daugiausia išsisklaido UV ir matomos šviesos spinduliuotės bangos ilgio spektruose, kaip rodo vienintelis sklaidomasis albedas, o infraraudonųjų spindulių spinduliuose jie sugeria spinduliuotę beveik tiek, kiek jos išsklaido.“

Tai yra nerimą keliantis atradimas

Šiam atradimui patvirtinti gali prireikti kur kas daugiau papildomų tyrimų. Palyginus su mikroplastiko tyrimais ant žemės, stebėtinai mažai šių mažų dalelių tyrimų buvo atlikta danguje.

Dar 2019 metais mokslininkai mikroplastikų aptiko dirvožemyje, atokioje Prancūzijos Pirėnų dalyje. Didžiulis taršos kiekis buvo toks, kokio galėtum tikėtis įkvėpti Paryžiuje, o ne blausiose ir atokiose kalnų viršūnėse, dėl ko komanda stebėjosi: kaip dalelės čia pateko?

Tuo metu jie įtarė, kad tarša buvo transportuota atmosferoje esančiomis srovėmis, o tai tuo metu buvo visiškai nauja įžvalga. Jei autoriai tuomet buvo teisūs, tai reiškia, kad mikroplastikai vėjo keliu nukeliavo didžiulius atstumus.

Netrukus po to mokslininkai iš JAV Geologijos tarnybos nustatė, kad plastiku lijo Uoliniuose kalnuose, kas tik dar labiau papildė šią teoriją.

Dar po kelių metų mokslininkai ėmė pranešinėti apie ore aptinkamas mikrodaleles Naujojoje Zelandijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Jungtinėje Karalystėje ir Kinijoje.

Miestai, kuriuose daugiausia oru sklinda mikroplastikai, buvo Londonas ir Pekinas, tačiau rezultatus lyginti yra sudėtinga, nes šiuo metu nėra standartizuoto būdo išmatuoti oru sklindančius plastikus.

Didžioji dalis atmosferinės taršos atrodė kylanti iš transporto kelių dulkių, jūrų aerozolių ir žemės ūkio dirvožemio.

Mūsų planetos atmosferos modeliai atskleidė, kad pakilę į orą šie mikroplastikai keliauja iki pat Antarktidos, išlyja ant kai kurių pačių atokiausių mūsų planetos vietovių. Tiesioginiai mėginiai iš paties piečiausio žemyno tik patvirtino šiuos įtarimus.

Atradimas, kad mikroplastikai buvo pučiami atmosferoje ir skirstomi po visą mūsų planetą, yra palyginus nauja informacija, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šios dalelės yra visur, kokios jos mažos ir lengvos, tai yra visai nenuostabu.

Anksčiau ar vėliau tai atsilieps sveiktai, tik klausimas kaip?

Deja, didėjantis plastiko kiekis mūsų planetoje nerodo jokių sulėtėjimo ženklų, o tai reiškia, kad turime žinoti, kaip šios plaukiojančios mikrodalelės anksčiau ar vėliau gali turėti įtakos mūsų sveikatai ir klimatui.

Galų gale, kas šiuo metu yra tik nedidelė problema, vėliau gali paprasčiausiai išaugti į kur kas didesnę bėdą. Ypač kai pagalvoji, kad per ateinančius tris dešimtmečius mūsų sąvartynuose ir aplinkoje besikaupiantys plastiko kiekiai juda padvigubėjimo link.

„Kadangi plastikas bėgant laikui ir veikiant ultravioletiniams spinduliams yra suskaidomas, taip susidaro antrinis mikroplastikas, dėl to mes prognozuojame, kad mikroplastikai Žemės atmosferoje egzistuos dar daugelį metų,“ — teigia autoriai. „Nesant rimtoms pastangoms kovoti su mikroplastiko tarša, netinkamai tvarkomos plastiko atliekos ateityje gali turėti įtakos ir pačiam klimatui.“

Tyrimas paskelbtas žurnale „Nature“

Gismeteo.lt